Trys paukðteliai

Bus praëjæ daugiau negu tûkstantis metø, kai vienam kraðte gyveno karalius, kuris labai mëgo medþioti. Jo rûmai buvo pastatyti ant graþaus kalno. Kartà jis jojo su savo medþiokliais nuo kalno, tuo tarpu apaèioj trys mergaitës ganë karves. Kai mergaitës pamatë jojant karaliø su savo palydovais, vyriausioji ið jø tarë savo draugëms:
- Jei að uþ jo neiðtekësiu, tai kito man visai nereikia! Paskui jà tarë antroji, rodydama á medþioklá, jojantá ið deðinës karaliaus pusës:....

Trys tetulës

Gyveno kartà vargðas þmogus. Gyveno savo trobelëj toli toli miðke ir mito ið medþioklës. Jo þmona buvo seniai mirusi, ir jam liko viena duktë, labai graþi ir geros ðirdies.
Mergaitë paaugo ir pasakë tëvui norinti pati pelnytis duonà ir pasiþiûrëti, kaip gyvena kiti þmonës.
Gerai, dukrele,- atsakë jai tëvas,- pas mane bûdama tu nieko neiðmokai, tik peðti ir kepti paukðèius. Kà gi, eik ieðkoti laimës. Ir iðëjo mergaitë á platøjá pasaulá ieðkoti sau darbo. Ëjo ëjo ir priëjo karaliaus rûmus.....

Tugrys ir Egrys

Seniai, labai seniai viename kiðlake gyveno jaunuolis. Jis vadinosi Tugrys. Jis nieko daugiau neturëjo, tiktai þirgelá. Kartà jis iðvyko darbo ieðkoti. Paieðkojo viename kiðlake, kitame - niekur nieko nerado. Tada jis sëdo ant savd þirgo ir iðjojo á tolimà ðalá - laimës ieðkoti.
Jojo jojo Tugrys ir sutiko pësèià keleivá. Ëmë jiedu ðnekëtis.
Tugrys paklausë keleivá, kas jis esàs, ið kur ir kur einàs.
- Einu parsisamdyti uþ darbininkà, - atsakë tasai.
- Kuo tu vardu?....

Uþsispyrelis kiðkutis

Buvo toks kiðkutis, vardu Plikis, pravarde Uþsispyrëlis. Niekuomet nieko neklausë, viskà saviðkai darë. Ir ðtai kas nutiko.
Plikis Uþsispyrëlis labai mëgo raitas jodinëti, ir tëvas kiðkis nupirko jam ramià asilæ su maþu asiliuku. Sëdo Uþsispyrëlis ant savo asilës ir patraukë á sveèius pas tetà. Norint pas jà patekti, reikëjo prasigauti per Dygiuosius Brûzgynus. Jodamas Uþsispyrëlis susitiko savo brolius kiðkuèius, kurie, pamatæ já, ðûktelëjo:....