Dvylika broliø juodvarniais lakstanèiø

Vieno pono mirë pati ir paliko dvylika sunø ir dar vienà dukrelæ.
Po kurio laiko tëvas sumanë vesti kità. O toji buvo ragana. Ji ir sako:
- Duktë tebûnie, bet savo sûnus visus sudegink ir, supylæs jø pelenus á popierius, atsiøsk man, tai tada uþ tavæs tekësiu. Tëvas galvojo ðiaip, galvojo taip ir neþino, kà daryti. Jis ëmë ir papasakojo viskà vienam savo tarnui. Tas jam sako: - Ko èia rûpintis? Juk dvare yra dideliø ðunø: dvylika jø sudeginsi, pelenus supilstys! á popierius, padësi antspaudus ir nusiusi jai. Bene ji permanys? O po vestuviø, kad ir ras, bene kà jiems bedarys.....

Dzûkiðka pasaka apie bobulæ ir dziedulá

Menkutëj pirkutëj
Prieg ûþuolo seno
Dziedulis su bobu
Laimyngai gyveno.
.
Dziedulis per dzienø
Þvejojo prieg upës.
Bobulë dzieduliu
Iðvyrdavo zupës.....

Eglë, þalèiø karalienë

Kitàsyk senø senovëje buvo senelis ir senutë. Turëjo jiedu dvylika sûnø ir tris dukteris, kuriø jauniausioji buvo vardu Eglë. Vienà vasaros vakarà visos trys seserys iðëjo maudytis. Prisipûðkinusios ir iðsipraususios, iðlipo ant kranto apsitaisyti. Jauniausioji þiûri – jos marðkiniø rankovëje þaltys. Vyriausioji pagriebë mietà ir buvo beðokanti jo varyti. Tuo tarpu þaltys, atsigræþæs á jauniausiàjà, praðneko þmogaus balsu:
- Duok, Eglute, þodá, jog tekësi uþ manæs, tai pats graþumu iðlysiu!....

Gaidys ir viðta lazdynuose

Iðëjo syká gaidys su viðta á miðkà rieðutauti. Tik viðtelë ëmë ir uþspringo rieðuto kevalu - guli ir sparneliais plasnoja. Gaidys nulëkë viðtai vandens. Pribëgo prie upelio ir sako:
Upeli, upeli, duok man vandenëlio, að nuneðiu savo viðtelei, mat ji guli lazdynuose ir mirtimi vaduojasi.
Upelis atsako:
Gerai, að tau duosiu vandens, tik uþ tai man duok þaliø lapø.
Nulëkë gaidys prie þalios liepos.....