Trys atžalos

Kartą miške, pagal kalną, gyveno atsiskyrėlis. Nieko jis daugiau neveikė, tik meldėsi, darė gerus darbus ir kiekvieną vakarą nešė ant kalno du kibirus vandens Dievo garbei. Tuo vandeniu girdė žvėrelius ir laistė augalus, nes aukštai nuolat pučia sausas vėjas, žemė ir oras išdžiūva, o laukiniai paukščiai, bijodami žmonių, skraido pagal debesis ir nesileidžia žemai gerti. Tas atsiskyrėlis buvo šventas žmogus ir matė, kaip kartu su juo lipo į kalną angelas, skaitė jo žingsnius, o po darbo jį valgydino, kaip valgydino aną pranašą Dievo siųsti varnai.....

Trys juodos princesės

Priešai apgulė vieną miestą ir nenorėjo trauktis atgal - reikalavo pirma sumokėti šešis šimtus dolerių. Buvo paskelbta, kad kas atneš tuos pinigus, bus išrinktas burmistru. Ten gyveno vargingas žvejys, gaudė su sūnum žuvis jūroj, tuo tarpu atėjo priešininkas, paėmė sūnų į nelaisvę, o tėvui už tai davė šešis šimtus dolerių. Tėvas nunešė tuos pinigus miesto vyresnybei, priešai atsitraukė, ir žvejys tapo burmistru. Bet buvo apgarsinta, kad kas, kreipdamasis į jį, nepasakys „ponas burmistras", tas bus pakartas.....

Trys paršiukai

Gūdžiame miške nuo seno
Trys paršiukai sau gyveno.
Buvo broliai jie visi.
Jų vardai – labai keisti:....

Trys paukščiai

Buvo toks stiklinis kalnas. Ir jis buvo labai aukštas. Ant jo niekas negalėjo užlipti nei užeiti pažiūrėti, kas yra. Iš kur atlėkė trys paukščiai. Lėkė lėkė, lėkė lėkė... Pailsta, tai repetoja. Repetos repetos, tai eina. Eis eis, tai lekia. Lėkė lėkė, lėkė lėkė... Pailsta, tai repetoja. Repetos repetos, tai eina. Eis eis, tai lekia. Lėkė lėkė, lėkė lėlė.......