Buvo toks kiðkutis, vardu Plikis, pravarde Uþsispyrëlis. Niekuomet nieko neklausë, viskà saviðkai darë. Ir ðtai kas nutiko.
Plikis Uþsispyrëlis labai mëgo raitas jodinëti, ir tëvas kiðkis nupirko jam ramià asilæ su maþu asiliuku. Sëdo Uþsispyrëlis ant savo asilës ir patraukë á sveèius pas tetà. Norint pas jà patekti, reikëjo prasigauti per Dygiuosius Brûzgynus. Jodamas Uþsispyrëlis susitiko savo brolius kiðkuèius, kurie, pamatæ já, ðûktelëjo:
- Gráþk, Uþsispyrëli! Dygieji Brûzgynai - pavojinga vieta!
Negalima ten joti vienam!
Uþsispyrëlis, uþuot atsakæs, tik letena mostelëjo ir nujojo sau toliau.
Argi perkalbësi toká!
Joja sau Uþsispyrëlis, nenorëdamas nieko girdëti, asilæ palengva lazdele baksnodamas. Maþutëlis asiliukas ið paskos bëga, strapalioja, varpeliu skambaliuoja.
O Dygiuosiuose Brûzgynuose trys lapës gyveno: tëvas lapinas, moèia lapë ir su jais maþas lapiukas.
Iðgirdo lapiukas - varpelis kaþin kur beskambaliuojàs.
Pastatë ausis, pasiklausë pasiklausë ir sako:
-Tai Uþsispyrëlis savo asile joja, o ið paskos maþutis asiliukas seka.
- Na, mes jam tuoj parodysime, kaip jodinëti po mûsø Dygiuosius Brûzgynus! - tarë lapë. - Að pagrobsiu ið jo asilæ!
- O að asiliukà! - tarë lapinas.
- O að já patá plikai iðrengsiu! - tarë lapiukas.
O Uþsispyrëlis bejoja sau, nenujausdamas nelaimës. Ðtai prijojo paèià Dygiøjø Brûzgynø tankmæ. Artëjo vidudienis, saulë pakilo aukðtai, radosi karðta ir tvanku. Asiliukas nusiplûkë, ëmë atsilikdinëti. Nenorëdamas, kad jis nuklystø, Uþsispyrëlis visà laikà turëjo dairytis atgal ir ðaukti já: „Kuziû-kuziû-kuziû!” Galop kiðkuèiui net sprandà áskaudo. Jis ir pamanë: „Jeigu varpelis skamba - vadinasi, asiliukas tebebëga ið paskos. Kam gi að veltui sprandà sukaliosiu?” Ir nebesidairë.
O lapinui ðito ir tereikëjo. Prisliuogë jis tylutëliai ið paskos, nuriðo asiliukui varpelá ir prikabino já asilei prie uodegos. O asiliukà nusivedë.
Joja Uþsispyrëlis, varpelis ið paskos skamba - vadinasi, viskas gerai. Taip prijojo ligi kelio posûkio. Staiga ið krûmø liuoktelëjo lapë:
- Ei, kiðkuti, kurgi tu joji vienas?
Uþsispyrëlis pamanë sau: „Kad tik gudruolë lapë mano asiliuko nepagrobtø!” Atsigræþë, ogi asiliuko nebesama!
Pravirko Uþsispyrëlis.
- Oi, oi, að nelaimingas! . . Kur tu, mano asilëli?
Vikstelëjo lapë uodegà ir sako taip meiliai:
- Neverk, mielasis. Tavo asiliukas aure bestovás uþ ano posûkio - nebeþino, kur jam toliau eiti. Bëk, parvaryk já. O að tuo tarpu asilæ pasaugosiu.
Nudþiugo Uþsispyrëlis, nuðoko nuo balno ir tekinas nulëkë prie kelio posûkio. O lapë striktelëjo ant asilës ir dingo brûzgynuose.
Uþsispyrëlis nubëgo ligi posûkio, þiûri - jokio asiliuko ten nëra. Gráþo atgal - o asilës kaip nebûta! Nusigando Uþsispyrëlis:
„Cia, ko gero, ir mane patá pavogs!” Ir pasileido tekinas.
Pribëgo Uþsispyrëlis prie tvenkinio ir sustojo vandens atsigerti. Þiûri - pakrantëje betupás maþas lapiukas ir gailiai beverkiàs.
- Ko tu raudi? - klausia Uþsispyrëlis.
- Broliuk, - atsako lapiukas, - pakliuvau á nelaimæ! Motina davë man auksiná pinigëlá ir pasiuntë á prekyvietæ. O að tà auksiná pinigëlá ámeèiau á vandená. Dabar primuð mane motina! - Ir lapiukas pravirko dar labiau.
Uþsispyrëliui pagailo lapiuko, ëmë já raminti:
- Neverk - aðaros nieko nepadës!
Lapiukas nusiðluostë aðaras ir klausia:
- Ar moki plaukti?
- Moku! - atsako Uþsispyrëlis.
- Jeigu moki, tai iðtrauk man auksiná! Að tau uþ tai deðimt sidabriniø pinigëliø duosiu!
„Deðimt pinigëliø! - pamanë kvailasis Uþsispyrëlis. - Nagi uþ ðituos pinigus galima kità asilæ su asiliuku nusipirkti!” Ir sutiko. Mikliai nusimetë drabuþius ir murktelëjo á tvenkiná.
Sukikeno maþasis lapiukas:
- Ðtai ir iðrengiau Uþsispyrëlá plikai!
Pasigriebë kiðkuèio drabuþius ir nudûmë.
O Uþsispyrëlis dar ilgai ieðkojo auksinio tvenkinyje. Nieko neradæs, iðlindo ið vandens. Þiûri, o pakrantëje nei lapiuko, nei drabuþiø! Taip ir parbëgo namo plikas.
Nuo to laiko Uþsispyrëlis jau klausydavo gerø patarimø. Ir á Dygiuosius Brûzgynus nebevaikðèiodavo vienas.
G a i r ë s » Uzbekø liaudies pasakos » Pasakos apie kiðkius » Pasakos apie gyvûnus » Pasakos apie uþsispyrimà » Pasakos apie elgesio ypatumus