» Lietuvos krikðtas

 TOP meniu » Pradþia » Ádomybës » Ar þinai? » Temos

 Dabar skaitote » Ar þinai? »» Lietuvos istorija

Lietvoje dël savitai susiklosèiusiø aplinkybiø ilgiau negu kitur Europoje iðsilaikë pagonybë. Nuo XIII a. krikðtui trukdë vokieèiø agresija Pabaltijyje. Pamaþu lietuviø kova su kryþiuoèiais ágavo kovos su krikðèionybe, katalikybe pobûdá.

Laisvieji Lietuvos vastieèiai prieðinosi gresianèiam pavergimui ir su krikðèionybe susijusiai baudþiavai. Lietuvos valdovai, siekæ krikðto, turëjo skaitytis su LDK gyventojø pagoniø ir staèiatikiø nepalankumu katalikiðkajam krikðtui, be to, kunigaikðèiai nenorëjo maþinti savo þemiø dovanojimais Baþnyèiai, kurie krikðto atveju bûtø neiðvengiami. Pagonybë tapo anachronizmu, sàlygojusiu Lietuvos ekonominæ ir kultûrinæ izoliacijà nuo Vakarø Europos, teikusiu idëjiná pamatà vokieèiø agresijai.

Viena ið svarbiausiø Krëvos unijos sàlygø buvo krikðto priëmimas. 1387 m. pradþioje Jogaila, lydimas lenkø dvasininkø, atvyko krikðtyti Lietuvos.


Aukðtaitijos bajorai ir kai kurie valstieèiai buvo apkrikðtyti po vienà, o paprasti þmoneliai priëmë „grupiná” krikðtà. Ið tiesø skubotas krikðtas reiðkë ne tiek krikðèionybës priëmimà, kiek pagonybës atsisakymà. Nes pagonybë dar ilgai neuþleido vietos naujam tikëjimui. Daug svarbesnæ reikðmæ turëjo trys Jogailos teisiniai dokumentai:

1. Privilegija Vilniaus vyskupui – pagrindinis krikðèionybës ávedimo dokumentas. Privilegija reiðkë baþnytinës þemëvaldos steigimà. Vyskupas gavo apie 900 kv. km teritorijos: dalá Vilniaus miesto, Tauragnø pilá ir valsèiø, Labanoro ir Molëtø dvarus, Verkiø ir Bokðto valsèius. Valstybë atsisakë tose þemëse esanèiø gamtos turtø, pajamø ið valstieèiø, bet kokiø teisiø á baþnytinës þemës gyventojus, net nuo jø karo prievolës.
Teismas ir administracija èia atiteko vyskupui kaip kunigaikðèiui.

2. Privilegija Vilniaus miestieèiams. Vilnius gavo Vokieèiø arba Magdeburgo teises – savivaldà, atskirà nuo bajorø teismà. Taèiau vilnieèiai nebuvo atleisti nuo rinkliavø, mokesèiø, karo tarnybos.

3. Privilegija apsikrikðtijusiems bajorams. Bajorø valdomas turtas, þemë tapo jø nuosavybe. Valstieèiø, turëjusiø þemes, teisës nebuvo pripaþintos. Privilegija spartino bajorø nutautëjimà, didino religinius, politinius ir socialinius prieðtaravimus tarp LDK rytiniø ir lietuviø etniniø þemiø – privilegija buvo taikoma tik bajorams katalikams. Taip pat susilpnëjo didþiojo kunigaikðèio valdþia, nes, dovanojæs bajorams þemes, jis tapo ekonimiðkai ir finansiðkai nuo jø priklausomas.


Tais metais buvo krikðtijama tik Aukðtaitija, nes pagal 1382 m. Dubysos sutartá Þemaitija priklausë Ordinui. Þemaièiai buvo pakrikðtyti tik 1413 m. 1388 m. pavasará Lietuvos krikðtà patvirtino popieþius Urbonas VI. Buvo pradëta kurti Lietuvos baþnytinë organizacija, statyti baþnyèios (nors jø buvo ir anksèiau). Pirmuoju Vilniaus vyskupu tapo Andrius.


Krikðèionybës ávedimo reikðmë

1. Ávedus krikðèionybæ, Europos ðalys pripaþino Lietuvà – ji, o ne Ordinas, tapo krikðèionybës forpostas Rytuose.
2. Ordinas nebeteko idëjinio pamato agresijai. Katalikiðki Vakarø Europos kraðtai nebegalëjo vieðai remti vokieèiø invazijos á Lietuvà (bent jau nebebuvo skelbiami kryþiaus þygiai).
3. Didelæ reikðmæ krikðèionybë turëjo kultûrai. Susidarë sàlygos Lietuvoje plisti Vakarø kultûrai, be to, bendravimas su kitais kraðtais Lietuvai tapo prieinamesnis ir natûralesnis. Baigësi kultûrinë izoliacija.

Daugumo istorikø nuomone, krikðèionybës – valstybinës religijos ávedimas Lietuvai turëjo teigiamà reikðmæ.

R E K O M E N D U O J A M ERaudondvario tiltas

..... Tai gelþbetoninis tiltas per Nevëþá ties Raudondvariu, paskutinis per ðià upæ, valstybinës reikðmës kraðto kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Ðilutë–Klaipëda 8,72 kilometre.

1983-øjø metø poezija

..... tai 1983-aisiais metais sukurti eilëraðèiai, esantys mûsø archyve.. siûlom paskaityti ir pajusti tø metø kûrybos dvasià :)

Tradiciniai uþgavëniø valgiai

..... per Uþgavënes bûdavo vaiðinamas kiekvienas á namus uþëjæs þmogus. Nors jis ir bûtø sotus