» Lietuvos krikštas

 TOP meniu » Pradžia » Įdomybės » Ar žinai? » Temos

 Dabar skaitote » Ar žinai? »» Lietuvos istorija

Lietvoje dėl savitai susiklosčiusių aplinkybių ilgiau negu kitur Europoje išsilaikė pagonybė. Nuo XIII a. krikštui trukdė vokiečių agresija Pabaltijyje. Pamažu lietuvių kova su kryžiuočiais įgavo kovos su krikščionybe, katalikybe pobūdį.

Laisvieji Lietuvos vastiečiai priešinosi gresiančiam pavergimui ir su krikščionybe susijusiai baudžiavai. Lietuvos valdovai, siekę krikšto, turėjo skaitytis su LDK gyventojų pagonių ir stačiatikių nepalankumu katalikiškajam krikštui, be to, kunigaikščiai nenorėjo mažinti savo žemių dovanojimais Bažnyčiai, kurie krikšto atveju būtų neišvengiami. Pagonybė tapo anachronizmu, sąlygojusiu Lietuvos ekonominę ir kultūrinę izoliaciją nuo Vakarų Europos, teikusiu idėjinį pamatą vokiečių agresijai.

Viena iš svarbiausių Krėvos unijos sąlygų buvo krikšto priėmimas. 1387 m. pradžioje Jogaila, lydimas lenkų dvasininkų, atvyko krikštyti Lietuvos.


Aukštaitijos bajorai ir kai kurie valstiečiai buvo apkrikštyti po vieną, o paprasti žmoneliai priėmė „grupinį” krikštą. Iš tiesų skubotas krikštas reiškė ne tiek krikščionybės priėmimą, kiek pagonybės atsisakymą. Nes pagonybė dar ilgai neužleido vietos naujam tikėjimui. Daug svarbesnę reikšmę turėjo trys Jogailos teisiniai dokumentai:

1. Privilegija Vilniaus vyskupui – pagrindinis krikščionybės įvedimo dokumentas. Privilegija reiškė bažnytinės žemėvaldos steigimą. Vyskupas gavo apie 900 kv. km teritorijos: dalį Vilniaus miesto, Tauragnų pilį ir valsčių, Labanoro ir Molėtų dvarus, Verkių ir Bokšto valsčius. Valstybė atsisakė tose žemėse esančių gamtos turtų, pajamų iš valstiečių, bet kokių teisių į bažnytinės žemės gyventojus, net nuo jų karo prievolės.
Teismas ir administracija čia atiteko vyskupui kaip kunigaikščiui.

2. Privilegija Vilniaus miestiečiams. Vilnius gavo Vokiečių arba Magdeburgo teises – savivaldą, atskirą nuo bajorų teismą. Tačiau vilniečiai nebuvo atleisti nuo rinkliavų, mokesčių, karo tarnybos.

3. Privilegija apsikrikštijusiems bajorams. Bajorų valdomas turtas, žemė tapo jų nuosavybe. Valstiečių, turėjusių žemes, teisės nebuvo pripažintos. Privilegija spartino bajorų nutautėjimą, didino religinius, politinius ir socialinius prieštaravimus tarp LDK rytinių ir lietuvių etninių žemių – privilegija buvo taikoma tik bajorams katalikams. Taip pat susilpnėjo didžiojo kunigaikščio valdžia, nes, dovanojęs bajorams žemes, jis tapo ekonimiškai ir finansiškai nuo jų priklausomas.


Tais metais buvo krikštijama tik Aukštaitija, nes pagal 1382 m. Dubysos sutartį Žemaitija priklausė Ordinui. Žemaičiai buvo pakrikštyti tik 1413 m. 1388 m. pavasarį Lietuvos krikštą patvirtino popiežius Urbonas VI. Buvo pradėta kurti Lietuvos bažnytinė organizacija, statyti bažnyčios (nors jų buvo ir anksčiau). Pirmuoju Vilniaus vyskupu tapo Andrius.


Krikščionybės įvedimo reikšmė

1. Įvedus krikščionybę, Europos šalys pripažino Lietuvą – ji, o ne Ordinas, tapo krikščionybės forpostas Rytuose.
2. Ordinas nebeteko idėjinio pamato agresijai. Katalikiški Vakarų Europos kraštai nebegalėjo viešai remti vokiečių invazijos į Lietuvą (bent jau nebebuvo skelbiami kryžiaus žygiai).
3. Didelę reikšmę krikščionybė turėjo kultūrai. Susidarė sąlygos Lietuvoje plisti Vakarų kultūrai, be to, bendravimas su kitais kraštais Lietuvai tapo prieinamesnis ir natūralesnis. Baigėsi kultūrinė izoliacija.

Daugumo istorikų nuomone, krikščionybės – valstybinės religijos įvedimas Lietuvai turėjo teigiamą reikšmę.

R E K O M E N D U O J A M E
Gražūs žodžiai vardadienio proga

..... vardo diena, gal ir nesvarbiausia diena metuose, ypač kai jų yra net kelios, bet kaip bebūtų gražūs žodžiai, būtent vardo dienos proga

Bike Show Millennium & Auto Show 2012

..tai ką mes užfiksavo foto objektyvu Kauno Dariaus ir Girėno oro uoste..

Kūčių stalo subtilybės

..... kūčios iki šių dienų yra daugiausiai papročių, tradicijų išsaugojusi šventė. Įprasta tą dieną nevalgyti mėsos, už stalo sėsti tik įsižiebus žvaigždei Vakarei ir BŪTINAI paragauti 12 valgių, kad me

• 2019 Balandžio 25 d. Ketvirtadienis.

• Rudosios Žemės KIAULĖS (Šerno) metai (iki 2020-01-24)

• Pasveikink varduvininkus: Morkus, Tolmantas, Tolmantė, Tolys, Žadgaila, Žadgailas, Žadgailė, Žadmantas, Žadmantė, Žadmina, Žadminas, Žadminė, Žavinta,

• Šios dienos istorijos faktai

• Šiandien pasiklausome: Lapalux - Without You (TWOS Remix)

Kalendoriai atsispausdinimui 2019-iesiems metams..... 2019-iesiems, rudosios žemės kiaulės (šerno) metams, ir šiemet paruošėme kelis kalendoriaus variantus - tiesiog nusikopijuojate, atsispausdinate ir žingsniuojate per kiaulės metus :))...

2019 m. nedarbo dienos..... tad, kiek laisvų dienų turėsime 2019-aisiais metais? Pasirodo, kad 2019-aisiais turėsime 4 „ilguosius savaitgalius“ ir 1 SUPER trumpą... ...

Atvirutė - gėlytė..... siūlome pasigaminti atvirutę - gėlytę savo rankomis. Mes darėme naujųjų metų progai, bet belankstant sumąstėme, kad ši atvirutė simbolizuoja gyvybę ir tiktų bet kokiai progai ir gimtadieniui ir ma...

Siūlome paskaityti

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų, klaidų, ar tiesiog, norėtute pasidalinti mintimis - brūkštelkit mums :))

Įdomios šukuosenos..... įdomių bei keistų šukuosenų rinkinukas
Kam priklauso Antarktida?..... pasirodo klausimas nėra toks kvailas. Jei juokais, Antarktida priklauso pingvinams ir mokslui. Jei rimtai
Velykų tradicijos Lietuvos regionuose..... aukštaičiai tikėjo Velykų bobute bei puošdavo Velykų medelį. Skirtinguose rajonuose Velykė skirtingai įsivaizduojama. Daug kur ji nupasakojama kaip miela moteriškė, kuri dailiame vežimėlyje veža v