Saulės mūšis (Šiaulių mūšis) įvyko 1236 m. rugsėjo 22 d. tarp Žemaičių ir į Žemaitiją įsiveržusios Kalavijuočių ordino kariuomenės.

Mūšis vyko netoli dabartinio Šiaulių miesto, pagal labiausiai pagrįstą hipotezę – Mūšos ir Tautinio santakoje (ties Jauniūnų kaimu, 6 km į Šiaurę nuo Meškuičių piliakalnio - dabar – Kryžių Kalnas. Joniškio raj.).
Eiliuotoji Livonijos kronika nurodo, kad mūšis įvyko, kalavijuočiams grįžtant nuo Soule, Vartbergės Livonijos kronika rašo, kad mūšis vyko in terram Sauleorum.

Kalavijuočių ordinas, vadovaujamas magistro Folkvino (Volquin) iš Naumburgo, tuo metu turėjo sunkumų dėl sumažėjusių pajamų ir karinių pajėgų stygiaus. 1236 m. Folkvinas, remiamas Pskovo kunigaikščio, suorganizavo žygį į Žemaitiją.

Žygyje taip pat dalyvavo grafai Teodorikas fon Hazeldorfas ir Heinrichas fon Danenbergas, su savo kariuomenėmis atvykę Popiežiui Grigaliui IX 1236 m. vasario 19 d. paskelbus kryžiaus žygį prieš Lietuvą. Su ~3000 žmonių užpuolė žemaičių kunigaikščio Vykinto žemes apie Laukuvą. Netikėtai užpuolę, jie paėmė nemaža grobio ir patraukė namo.

Kalavijuočiams ir jų talkininkams grįžtant, prie upės brastos jie sutiko Žemaitijos karius. Nenorėdami rizikuoti ir prarasti savo žirgus pelkėtoje vietovėje kryžininkai atsisakė kovoti ne raiti ir žygio dalyviai buvo priversti pasilikti nakvynei. Kitą rytą žemaičiai, vadovaujami žemaičių kunigaikščio Vykinto, puolė kalavijuočius. Lengvai ginkluoti kalavijuočių vadovaujami vietiniai Livonijos kariai pabėgo iš mūšio lauko, o sunkiai ginkluoti riteriai, įskaitant magistrą, buvo išžudyti.

Po šio mūšio Kalavijuočių ordinas 1237 m. buvo įjungtas į Teutonų ordiną.

..... Tai džiaugiasi pienės, Tai žiūri broliukai, Oi mirga, oi žaidžia, Gelsvi spinduliukai...

..... rusų kilmės menininkas Sergey Bobkov yra užpatentavęs unikalią medienos apdirbimo technologiją, kurios dėka medis virsta lankščia medžiaga

..Spėjama, kad žodį - anekdotas - pirmą kartą pavartojo 5a. viduryje Bizantijos istorikas ir rašytojas Propijus savo veikale "Slaptoji istorija