» Natiurmortas - kas tai?

 TOP meniu » Pradþia » Ádomybës » Ar þinai? » Temos

 Dabar skaitote » Ar þinai? »» Ádomybës

Tai (pranc. nature morte - negyvoji gamta) - dailës þanras; tapybos, kartais grafikos kûrinys, kuriame daþniausiai vaizduojami negyvi daiktai, nuskinti vaisiai, gëlës, medþioklës ar kitokios þmogaus veiklos atributai.

Kartais vaizduojami ir gyvi vabzdþiai, paukðèiai, þvërys bei þmonës. jie papildo pagrindiná motyvà. Dailininkas specialiai komponuoja daiktus, ryðkina jø struktûrà, erdvinius tarpusavio santykius, siekiama spalvø, tonø bei ðeðëliø darnumo.

Senovës romënø sienø tapyboje, mozaikoje buvo natiurmorto elementø. Artimø natiurmortui kompozicijø (vadinamojo gëliø ir paukðèiø þanro kûriniø) sukurta Kinijoje VII-X a. (dailininkai Siui Si, Bien Luanas, Cui Bo). Viduramþiais ir renesanso laikotarpiu Vakarø Europoje natiurmorto motyvai, daþnai turëjæ simbolinæ reikðmæ, buvo ákomponuojami á figûrines kompozcijas (J. ir H. van Eikø Nyderlanduose, A. Diûrerio, V. Stvoðo, K. Vico Vokietijoje kûriniai). 1504 m. Dþ. de Barbaris nutapë pirmàjá natiurmortà. XVI a. pab.-XVII a. pr. nemaþai natiurmorto elementø esama P. Artseno (Nyderlandai), Þ. Breigelio Aksominio (Belgija) teminëse kompozicijose. Ávairaus tipo natiurmortø sukurta Olandijoje. Jie pasiþymi tapybiðkumu, spalvø ir tonø subtilumu (P. Klasas, V. Heda, V. van Alstas, J. de Hemas). Spalvingi, ekspresijos pilni natiurmortai buvo kuriami Flandrijoje (F. Sneidersas, D. Segersas, J. Fleitas). XVII-XVIII a. pr. natiurmorto þanras kultivuotas Italijoje (Dþ. Rekas, Dþ. B. Ruopolas, E. Baskenis), Ispanijoje (F. Surbaranas, D. Velaskesas, A. Pereda, Ch. Sanèas Kotanas), Prancûzijoje (Þ. Ðardenas, Þ. B. Udri, F. Deportas), Vokietijoje (G. Flëgelis, K. Paudis). Italø ir ispanø natiurmortai pasiþymi ritmiðka kompozicija, sodriu koloritu, juose ryðki karavadþizmo átaka; prancûzø natiurmortai (ypaè Ðardeno kompozicijos) - intymûs, laisvos kompozicijos, subtiliø spalvø. Rusijoje ðis þanras atsirado XVIII a. (G. Teplovas, P. Bogomolovas, T. Uljanovas). XVIII a. vid.-XIX a. pr. natiurmorto þanras kultivuotas nedaug.

Reikðmingø natiurmortø XIX a. nutapë F. Goja, E. Delakrua, G. Kurbë, impresionistai ir postimpresionistai. V. van Gogo natiurmortai ekspresyvûs ir dramatiðki, P. Sezano - tapybiðki ir raiðkûs. Rusø dailininkai: I. Chruckis, I. Kramskojus, I. Repinas, V. Surikovas bei Kilnojamøjø dailës parodø draugijos nariai sukûrë etiudiniø natiurmortø.

Realistiniø natiurmortø su ryðkiomis socialinëmis tendencijomis sukurta XX a. (D. Rivera, D. Sikeiras, Meksika; R. Gutûzas, Italija).

Fovistiniø natiurmortø, kuriuose ryðkinamos emocinës ir dekoratyvinës spalvø ir faktûrø savybës, nutapë A. Matisas (Prancûzija). Þ. Brakas (Prancûzija), P. Pikasas ir Ch. Grisas (Ispanija) sukûrë kubistiniø natiurmortø.

Rusijoje natiurmorto þanras suklestëjo XX a. pradþioje (impresionistiniai K. Korovino, I. Grabario, romantiniai P. Kuznecovo, G. Sudeikino, dekoratyvûs I. Maðkovo, R. Falko natiurmortai).

Lietuvos dailëje natiurmorto elementø pasirodë XVIII a. pab.-XIX a. pr. figûrinëse kompozicijose (dailininkai P. Smuglevièius, K. Ruseckas, V. Neveravièius). XX a. I pusëje J. Vienoþinskis, P. Kalpokas, V. Vizgirda, A. Gudaitis, A. Varnas, V. Kairiûkðtis, V. Eidukevièius sukûrë natiurmortø, vaizduojanèiø gëles, indus, lietuviø liaudies skulptûrëles. Tarybiniais metais ryðkaus kolorito, emocingø natiurmortø nutapë vyresniosios (E. Jurkûnienë, L. Katinas, B. Mingilaitë, A. Petrulis, A. Savickas) ir viduriniosios kartos (V. Bièiûnas, V. Kisarauskas, G. Petrova, L. Tuleikis) dailininkai.

R E K O M E N D U O J A M EGudlaukio tiltas

..... Tai gelþbetoninis tiltas per Jûros upæ, jungiantis Ringius ir Gudlauká. Þiemà tiltas bûna apsemtas vandens, kartais vandens lygis pakyla kelis metrus virð tilto. Vasaros metu vanduo þymiai nuslûgs

Keisèiausia pasaulio avalynë

..... ádomios, juokingos, keistos ir t.t. avalynës.. nuotraukø rinkinukas, prie kurio kvieèiami prisidëti ir Jûs :))

Faktai apie varles

..... Ar þinote, kad nuodingoji Strëlinë varlë turi tiek nuodø, kad galëtø nuþudyti 2200 þmoniø

  Nuostabûs natiurmortai su gëlëmis