» Faktai apie Kaziuko mugę
TOP meniu »
Pradžia »
Įdomybės »
Faktai »
Kategorijos »
Temos »
Nauji »
Liaudiškas folkloras » Palik PĖDSAKĄ

Dabar skaitote »
Renginiai »»
Faktus apie Kaziuko mugę 1602 m. Popiežius Klemensas VIII karalaitį Kazimierą paskelbė Šventuoju.
1827 m. Vilniaus pirkliai gavo privilegiją rengti trijų dienų Šv. Kazimiero jomarką.
Kaziuko mugė rengiama paskutinį savaitgalį prieš Šv.Kazimiero dieną.
Kaziuko mugė yra viena ryškiausių bei didžiausių kalendorinių švenčių, turinti šimtmečių tradicijas bei pristatanti rankų darbo gaminius ir neturinti lygių aplinkiniuose kraštuose.
Kaziuko mugė, nuo senų laikų laikoma gausiausias tautodailininkų ir liaudies meistrų sambūris, nors šių dienų mugėje deja.. amatininkai dažnai ir pasimeta ir sunkiai atrandami margoje prekiautojų visumoje.
Labiausiai paplitusios žolinės verbos. Jų rišimo žaliava sausos laukų, miškų ir darželių gėlės, žolynai, javai. Iš viso verbų gamybai vartojama per 50 įvairių laukinių ir kultūrinių augalų rūšių, o viršūnėms 11 augalų.
Lietuvių kalba verbos pirmą kartą minimos 1573 m. liuteronų postilėje kaip pagonybės ir popiežystės paprotys.
Nuo 1636 m. katedroje imti rengti šv. Kazimiero atlaidai, o neatskiriama atlaidų dalimi visada buvo taip vadinamas kermošius (nuo vokiško kirchmesse), po bažnytinių iškilmių vykstanti prekyba ir pasilinksminimai.
Senu papročiu anksti atsikėlusieji plakdavo verba miegalius, sakydami: Verba plakė, linksmai sakė, nedėlioj Velykos. Arba: Ne aš plaku, verba plaka, ar žadi margutį?
Spėjama, kad kaip tik nuo Šventojo Kazimiero palaikų perkėlimo 1636 m. ir prasideda Kaziuko mugės istorija.