Pasaka apie mergaitæ ir þasis

Pasaka apie stebuklø kraðtà

Esu buvæs stebuklø kraðte ir matæs visokiø neregëtø daiktø. Ten ant ðilkinio siûlo kaba didþiausias miestas su visa apylinke; bekojis þmogus, maèiau, pralenkë greità arklá, ir aðtrus kalavijas perkirto tiltà. Maèiau jaunà asilà su sidabro nosim ir ant ðakotos liepos augant karðtus sklindþius. Dar maèiau, sudþiûvusi oþkelë neðë ant savo nugaros ðimtà pûdø laðiniø ir ðeðiasdeðimt pûdø druskos.....

Pasaka apie Vasilisà iðmintingàjà

Pasëjo valstietis rugius, ir uþderëjo jie puikiai: vos galëjo nuo laukø suvalyti. Suveþë jis pëdus namo, iðkûlë ir pripylë grûdø pilnutëlá svirnà; pripylë ir galvoja: „Dabar tai pagyvensiu - nebevargsiu“.
Ájunko á valstieèio svirnà pelë ir þvirblis: kiekvienà dienelæ po kokius penkis kartus álenda, priryja ir atgal: pelë ðmurkðteli á savo olà, o þvirblis nulekia á savo lizdà. Abu taip gyveno trejus metus: visus grûdus surijo, liko aruode tiktai truputis, saikas - ne daugiau. Mato pelë, kad atsargos baigiasi, ir ëmë gudrauti, kaip èia þvirblá apgavus ir visas likusias gërybes vienai pasiglemþus. Ir vis dëlto iðsigudrino: iðsirengë tamsià naktá, pragrauþë grindyse didelæ skylæ ir suleido á pogrindá visus rugius, aliai vienà grûdelá.
Rytà atlekia þvirblis á svirnà, norëjo jis papusryèiauti: þvilgtelëjo - nieko nëra. Iðlëkë vargðelis alkanas ir galvoja sau vienas: „Nuskriaudë, prakeiktoji! Nulëksiu að, vargðas þvirblelis, pas jø karaliø, pas liûtà, apskøsiu pelæ - tegu jis teisingai iðsprendþia mûsø bylà.“
Pakilo ir nulëkë pas liûtà.....

Pasaka apie þmogø ir raganà

[Pasakos tekstas: liaudiðka kalba, netaisyta]

Buvo toks ûkinykas su paèia, jiedu turëjo vienà dukterá. Toj duktë jau buvo dvylikos metø, toj motina apsirgo, o kada jau jautë arti mirsiant, sako savo dukteriai:
– Að tau palieku karvutæ. O kaip að numirsu, tai tu rasi po mano lieþiuviu dvi sëklas. Tai tu táis sëklas pasodyk, tai tau iðaugs viena obelis, ið kitos sëklos stos tau vyno ðulnys, tai tu turësi sau pasibovyt.....