... Marčius užsimanė tapti poetu, jam pasirodė, kad poezija yra lengviausias kelias į nemirtingumą ir, žinoma, panų širdis. Kadangi tikras menininkas privalo sirgti dėl pasaulio skausmo, jis nusprendė susirgti profesionaliai: nustojo kirptis, užsiaugino..
•
Sielai »
SKAITINIAI
... Saulės spindulys prasiskyrė pro tankias liepų šakas ir nušvietė pajuodusias medines langines. Jos buvo uždarytos, saugodamos sodybos tylą. Kiemas skandino kojas vešlioje, nešienautoje žolėje. Svirnas buvo liūdnai pasidavęs į šoną. Aukštai stūksantis..
•
Sielai »
SKAITINIAI
... Barbora buvo tikra Vilniaus centro uoga, hipsterių ikona. Jos diena prasidėdavo nuo trisdešimt penkių kavos ruošimo būdų ir migdolų pieno, o didžiausias fizinis iššūkis būdavo rasti laisvą vietą paspirtukui prie darbovietės. Viskas pasikeitė, kai ji..
•
Sielai »
SKAITINIAI
... Vakariniame kaimelio rūke Danutės šiltnamis švietė tarsi didžiulis, blausus žibintas. Moteris stovėjo prie stalo, iki alkūnių sukišusi rankas į juodą, drėgną žemę. Ji persodino pomidorus – vėlyvuosius, tuos, kurie reikalauja daugiausiai kantrybės..
•
Sielai »
SKAITINIAI
... Jadzė sėdėjo ant, gonkose esančio, suolelio ir žiūrėjo į kaimyno kieme besiplaiksytatį gaidį, kuris nesėkmingai bandė peršokti šuns būdą. Netrukus pro vartelius, nešina dubeniu šviežių agurkų, įlėkė kaimynė Genutė..
•
Sielai »
SKAITINIAI
... Karuselė sukosi be perstojo. Aplinkui mirgėjo neoninės šviesos, o mugės prekeiviai šaukė vienas už kitą garsiau, siūlydami laimę, sėkmę ir greitą pripažinimą. Tomas stovėjo šio triukšmingo karnavalo centre. Jo telefonas vibravo nuo pranešimų, ausyse ..
•
Sielai »
SKAITINIAI
... Vakaras kaimo vieškelyje sėlino lėtai, vilkdamas paskui save sunkius, pilkus debesis ir šaltą, smulkų lietų. Ore tvyrojo drėgnos žemės ir dūmų kvapas, kuris tįso į dangų iš kaimo kaminų. Pranas sėdėjo betoninėe, dar anais laikais pastatytoja ir..
•
Sielai »
SKAITINIAI
... Marija sėdėjo virtuvėlėje ant taburetės, kuri jau trisdešimt metų klibėjo lygiai taip pat, kaip ir jos pačios gyvenimas. Ant stalo garavo puodelis juodos arbatos, o šalia gulėjo telefonas – tylus, juodas ir nejudantis, lyg būtų išjungtas už skolas..
•
Sielai »
SKAITINIAI
... Apolonija, kuri buvo darbšti ir taupi, ilgus metus, taip iš šalies man atrodė, savanoriškai dirbo labdaros fondu „Paskolink, Apolonija“. Ji saviems ir pažįstamiems buvo lyg koks unikalus bankomatas: net kortelės nereikėjo, o PIN kodo – tuo labiau..
•
Sielai »
SKAITINIAI
... Šį rytą mano sėkmė supyko ant manęs, susikrovė „manatkes“, mačiau, kaip delsia, galvoja, kad šoksiu atsiprašinėti, laukia, kol aš ją pakviesiu atgal. „Nifyga!“ – kietai nutariau nesižeminti, – Tegu sau šiaušia kur nori. Grįš, ne kur dėsis! – mintyse ..
•
Sielai »
SKAITINIAI