2026-11-17 metų kalendoriuje

« « 2026-11-17 » »

LAPKRITIS

Pr

A

T

K

Pn

Š

S

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

21

22

23

24

25

26

27

28

29

30

• Tarptautinė studentų diena
• Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena

V A R D A D I E N I U S   Š V E N Č I A:

Dionyzas, Elžbieta, Erta, Evaristas, Everardas, Everistas, Getautas, Getautė, Gilvilė, Grigalius, Klotilda, Kobutas, Kodravas, Kodravė, Koglandas, Koglandė, Kolangas, Salė, Salomėjus, Viktorija.

Š I Ą  D I E N Ą  L I E T U V O S  V I D U R Y J E: (Kaip nuvykti? Waze, Google Maps)

Saulė teka: 07:42.
Saulė leidžiasi: 16:34.
Saulė aukščiausiai danguje būna: 12:08.
Dienos ilgumas: 8 val. 52 min.

Mėnulio fazė: Priešpilnis.
Mėnulis teka: 13:40.
Mėnulis leidžiasi: 23:34.

Š I Ą  D I E N Ą  L I E T U V O J E:



Š I Ą  D I E N Ą  P A S A U L Y J E:

• 1855 - Škotų keliautojas Deividas Livingstonas pirmasis iš europiečių Zambezės upėje (Afrikoje) aptiko 120 metrų aukščio krioklius, kuriuos pavadino karalienės Viktorijos vardu.
• 1869 - Atidaryta laivyba Sueco kanalu.
• 1922 - Sibiras oficialiai tapo Rusijos dalimi.
• 1959 - Pietų Afrikos kompanija „De Birs“ pirmoji pradėjo gaminti dirbtinius deimantus.


Š I Ą  D I E N Ą  S U K U R T A S  E I L Ė R A Š T I S:

Jūros trauka
2022-11-17 | Autorius: Algis Mačiukas | Daugiau autoriaus eilėraščių

[Skirta E. Matuzevičiui]

Vis traukdavo prie jūros neramios,
Kur visados žavingai žaižaruoja bangos, –
Švelnios kaip motina, o kartais ir piktos,
Kai iš gelmių ošimas – lyg žabangos.

Kaskart džiaugeisi bėgančiom bangom,
Krūtinėje pajutęs šviežio oro gaivą.
Kur sūrūs vėjai buvo atgaivint jėgoms
Ir baltos marių putos plovė tavo veidą.

Kai bangos vakarais saulėlydį bučiavo,
Tau vandenai lopšinę kopose giedojo.
Nuo karščio pušys verkė, aimanavo,
O paukščiai vien pažeme plasnojo.

Ir tiktai Nidoje, prie Tomo Mano namo,
Dažnai girdėdavai, kada gaivus pietys
Nuo kopų braukia ir aukso smiltis gena,
Jam nesvarbu – pavasaris ar liepos vidurys.

Kiek kartų buvo Krinčine sapnuotas
Saulėlydis raudonas Ventės rage.
Šlamėjo nendrės, kviesdamos į gulbių puotą,
Ir kėlė jos iš miego, viliojo grįžt nakčia.

Be to, šaltais, snieguotais vakarais,
Pridėjęs kriauklę prie ausies, išgirsdavai:
„Aš laukiu tik tavęs! Kada... kada ateisi?..“
Ir paslaptingą kuždesį eilėmis paversdavai.

[2022.11.17]

[Atsiuntė: Algis]