... Kiekvienas pavadinimas slepia savyje vienokią ar kitokią prasmę. Kūčios – Kalėdų išvakarių apeiginė vakarienė. Nuo jos – ir dienos pavadinimas. Taigi, kokia prasmė slypi pavadinimuose kūčios, kūčia, kūčių vakaras....
... pirmoji Kalėdų diena - tai šeimos šventė. Taip pat orų bei derliaus pranašavimo diena. Jei diena šalta - tai tikėtasi Velykų su sniegu ir vėlyvo pavasario. Jei tądien pasirodo saulė - metai bus derlingi. Kalėdinės pusnys pranašaudavo gerą vasarojaus derlių....
... Kūčių vakaras dėl gausybės archaiškų papročių, lemiančių žmonių tarpusavio santykių darną, pagarbą mirusiems, ūkio gerovę, vedybas, buitį, įgavo ypatingai svarbaus, laukiamo švento, stebuklingo vakaro ir nakties statusą....
... Kūčios iki šių dienų yra daugiausiai papročių, tradicijų išsaugojusi šventė. Įprasta tą dieną nevalgyti mėsos, už stalo sėsti tik įsižiebus žvaigždei Vakarei ir BŪTINAI paragauti 12 valgių, kad metai būtų laimingi...
... Kūčios – viena seniausių lietuvių švenčių, minima pagal Saulės kalendorių. Per Kūčias negalima valgyti mėsos, todėl visi patiekalai iš augalinės kilmės produktų ir žuvies. Aukštaitijoje dažnai tądien virdavo miežinę košę. Valgydavo grybus, kopūstus, ..
... vienas iš svarbiausių šventos vakarienės patiekalų buvo miltinės tešlos gumuliukai. Jie buvo kepami ne tik iš kvietinių, bet ir iš ruginių, grikinių miltų. Vieni juos vadino kūčiukais, kiti bandukėmis, bambolikais, galkutėmis, kleckučiais, parpaliukais, prėskučiais, šližikais....
... Pagrindiniai Kūčių valgiai turi ir simbolinę prasmę. Dauguma jų kilę iš biblinių siužetų ir senosios liaudies papročių. Tai, ar žinote ką simbolizuoja kūčių valgiai?..