Kūčių stalo subtilybės

Šventėms » Belaukiant švenčių » Kūčios » Kalėdos » Valentinas » Užgavėnės » Velykos » Helovinas » Vestuvės » Kalendorius

Kūčios iki šių dienų yra daugiausiai papročių, tradicijų išsaugojusi šventė. Įprasta tą dieną nevalgyti mėsos, už stalo sėsti tik įsižiebus žvaigždei Vakarei ir BŪTINAI paragauti 12 valgių, kad metai būtų laimingi.

Kūčių dieną svarbiausia būdavo vakarienė, užbaigianti pasninko laikotarpį. Ritualų kupina vakarienė tęsdavosi keletą valandų, mat buvo tikima, kad tas, kuris ilgiau Kūčias valgys, geriau ir ilgiau gyvens, o kas pirmas atsikels kam nors nebaigus valgyti, pirmas ir mirs.

Kūčioms nuo seno gamindavo 12 patiekalų (svarbu, kad ant Kūčių stalo būtų lyginis patiekalų skaičius). Metus ėmus skaičiuoti pagal Saulę, Kūčioms imta gaminti būtent 12 patiekalų, nors šiandien deja, dažnai šios tradicijos nebesilaikoma.

Kūčios turi savo tradicinius valgius. Vieni seniausių ir labiausiai puoselėjamų yra Kūčia, avižinis spanguolių kisielius, tešlos maltiniai, barščiai su grybais, įvairūs žuvies patiekalai ir silkės patiekalai, aguonų pienas, obuoliai.

Kūčia - tai apeiginis valgis iš daigintų kviečių, žirnių, pupų, aguonų ir riešutų, sumaišytų su medumi pasaldintu vandeniu, būdavo skirtas protėvių vėlėms vaišinti. Per vakarienę pirmus kąsnius ir gurkšnius aukodavo vėlėms bei derlių lemiančioms dievybėms, po to indą su kūčia siųsdavo aplinkui stalą. Šią iš pagonybės laikų atėjusią tradiciją šiais laikais pakeitė dalijimasis kalėdaičiais.

Po kalėdaičių laužymo vyriausia šeimos moteris paimdavo vieną obuolį, supjaustydavo į tiek dalių, kiek yra vakarieniautojų, ir pirmąjį gabalėlį duodavo vyriausiam šeimos vyrui. Taip būdavo prisimenama Ievos ir Adomo nuopolis. Paskui obuolio gabalėlius išdalindavo vakarieniautojams. Kitų patiekalų valgymo eilė nenustatyta: valgydavo, ką kas nori, bet labai svarbu bent paragauti kiekvieno valgio. Būdavo tikima, kad kas aplenkia Kūčių valgius, tas nesulauks kitų Kūčių.

Skirtinguose Lietuvos kraštuose skirdavosi ir Kūčių stalas. Žemaičiai neapsieidavo be kanapių ir ant žarijų keptų silkių. Dzūkai ant stalo tiekdavo sriubas, įvairius grybų ir grikių patiekalus. Suvalkiečiams būdingi obuoliai, žirniai, pupos. Vilniaus apskrityje kartu su kūčiukais valgydavo riestainėlius. Taip pat kraštui būdingas patiekalas – virtinukai su aguonų įdaru. Aukštaičiai virdavo kviečius, grūdų mišinius, šustinius, o ant valgių užtrupindavo kalėdaičių.

Beje, per Kūčias nevartojami alkoholiniai gėrimai. Geriamas vanduo, naminė gira, vaisių sultys.

Kūčių vakarienę įprasta užbaigti smaguriaujant saldumynais: kūčiukais, aguonų pienu, spanguolių kisieliumi, džiovintais vaisiais ir riešutais.

Baigus valgyti vakarienę stalas nebūdavo nudengiamas. Valgiai ir indai paliekami naktį ateisiančioms protėvių vėlėms. Būdavo tikima, kad tas, kuris ryte rasdavo apverstą savo šaukštą, praturtės arba greitai mirs.

[0]

[0]

Jūsų nuomonė padeda mums tobulėti

Įrašoma tik pirmą Jūsų nuomonė.
Jei turite ką plačiau parašyti.. administratoriaus el.paštas llaimaa[et.]gmail.com

Kūčių valgių simbolika
Idėjos Kūčių stalui - kokius patiekalus gaminti Kūčioms?

Siūlome pasidairyti..

Kaip saugiai vaikščioti, kai slidu žiemą ❄

Kaip saugiai vaikščioti, kai slidu žiemą ❄ Iliustracija: sugeneruota DI... Žiema Lietuvoje ne tik džiugina sniegu, bet ir kelia pavojų sveikatai – paslydimai ir griuvimai yra viena dažniausių traumų priežasčių. Todėl verta prisiminti keletą paprastų, bet labai veiksmingų..