Šventėms » Belaukiant švenčių » Kūčios » Kalėdos » Valentinas » Užgavėnės » Velykos » Helovinas » Vestuvės » Kalendorius
Kūčios – viena seniausių lietuvių švenčių, minima pagal Saulės kalendorių. Tai saulės virsmo taškas – saulėgrįža. Kūčios – tai astronominės žiemos pradžia ir saulės sugrįžimo metas. Iš gruodžio 21-osios į 22-ąją Saulės centras pereina per ekliptikos tašką, esantį toliausiai nuo Dangaus pusiaujo, o po trijų dienų jau bent truputį pailgėja šviesusis paros metas.
Kūčių dieną jokie sunkūs darbai nedirbami: moterys tvarko namus, šveičia sienas, grindis, stalus, suolus, ruošia maistą, vyrai parūpina pašaro gyvuliams, tvarko kiemą, kūrena pirtį, merginos puošia namus šiaudiniais paukštukais, žvaigždėmis, sodais. Tik XX a. pradžioje lietuvių namuose paplito kalėdinės eglutės puošimas, paprotys atėjęs iš Vakarų Europos, iš Vokietijos.
Kūčių dieną buvo laikomasi sauso pasninko. Žmonės ne tik pasninkaudavo, bet ir stengėsi susitaikyti, atleisti savo šeimos nariams ir kaimynams. Iki vakaro visi stengėsi atiduoti visas skolas.
Prietarai (draudimai) Kalėdų išvakarėse galiojo daugybė draudimų.
• Tą dieną negalima dirbti nieko, kas susiję su sukimo veiksmu (tarkim, vyti virvių), nes avys kvaituliu suksis.
• Negalima siūti, nes gyvuliai sunkiai ves; verpti – viesulas stogą nuneš; malti, malkų skaldyti, kulti – tikėta, kad triukšmingi darbai sukels ateinančios vasaros audras, kurios pakenks pasėliams, gyvuliams, trobesiams ir žmonėms.
Vengta leistis į ilgas keliones, nes bijota susitikti su besiblaškančiomis mirusiųjų dvasiomis. Tą dieną stengtasi neskolinti, kad netektų skolintis visus metus. Moterys, beje, retai išvengdavo skolų, bet šios dažniausiai buvo susijusios su Kūčių vakarienės ruoša. Kaimynas kaimyno irgi nelankydavo. Ateidavo tik su reikalu. Jei į svetimą gryčią užeidavo moteris, buvo geras ženklas – avys atsives avyčių. Zanavykai sakydavo, kad vyrui užėjus gyvuliai ves tik vyriškos lyties palikuonis. Žmogaus apsilankymas Kūčių dieną sietas ir su geru bičių spiečiumi.
Per Kūčias negalima valgyti mėsos, todėl visi patiekalai iš augalinės kilmės produktų ir žuvies. Aukštaitijoje dažnai tądien virdavo miežinę košę. Valgydavo grybus, kopūstus, barščius, virtinius.
Prie Kūčių stalo paprastai renkamasi patekėjus Vakarinei žvaigždei. Pagal seną tradiciją prie bendros Kūčių vakarienės stalo būtinai susėsdavo visi šeimos nariai, tikėdami, kad tai padės sustiprinti šeimos santarvę. Ilgą laiką tikėta, kad Kūčių vakariene pavaišintas svetimas žmogus irgi neša namams laimę.
Kūčių vakarienę pradėdavo (ir dabar pradeda) laužydami kalėdaitį (plotkelę), t.y. iš kvietinių miltų bei vandens tyrelės specialioje formoje iškeptą ir bažnyčioje pašventintą paplotėlį. Tai šeimos santarvės, duonos simbolis. Pagal kalėdaičio gabalėlio dydį, raštą sprendžia apie kitus metus: kuriam atlaužta didesnis gabalėlis, tas bus dalingesnis, kam kryžius – vargas ir pan.
Per Kūčių vakarienę būtina paragauti visų patiekalų, kad ateinantieji metai būtų sotūs ir turtingi. Tačiau visų patiekalų nors po truputį buvę būtina palikti, tikint, kad naktį kūčiavoti renkasi mirusių šeimos narių vėlės. Ryte buvo žiūrima, ar ant stalo nėra atvirtusio šaukšto. Tai ženklas, kad atėjusios vėlės nulėmė vieno iš šeimos nario likimą: atvirtęs šaukštas reiškė greitą mirtį.
Apeiginių patiekalų likučiai ankstų Kalėdų rytmetį padalijami gyvuliams. Žmonės tikėjo, kad Kūčių – Kalėdų naktį gyvuliai kalba žmogaus balsu, kad vidurnaktį vanduo šuliniuose vienam akimirksniui virsta vynu. Ilgiausią metų naktį, kai traukiasi tamsa ir ateina šviesa, žmogus bene aktyviausiai išnaudojo savo ūkio gerovei ar nelaimėms nuspėti: pešdavo šieną iš po staltiesės, traukdavo šiaudą iš tvarto stogo, stebėdavo gamtos reiškinius (žvaigždes, kritulius, vėją).
[0] 
[0]
Tradiciniai Kūčių patiekalai Kūčių prietarai Kūčių būrimai
Iliustracija: sugeneruota DI... Autorizuota Apple parduotuvė nuo įprastos elektronikos parduotuvės skiriasi tuo, kad joje dirba apmokyti darbuotojai, kurie specializuojasi Apple produktuose, parduodami įrenginiai atkeliauja tiesiai iš gamintojo, o servisą atlieka sertifikuoti..
Foto: Tomas.drapal | Wikimedia Commons... Ilgiausias pasaulyje kabantis tiltas arba liaudiškai vadinamas beždžionių tiltas yra Sky Bridge 721, esantis Čekijoje, Ūsčio prie Orlicės rajone, Sudetų kalnuose. Šis įspūdingas kabantis tiltas yr..
... Raudona spalva, asocijuojasi su pavojais, taigi ar tik ne todėl, būtent raudona spalva parenkama objektams, perspėjantiems apie grėsmę - raudonas šviesoforo signalas, gaisrininkų mašinos, ar tiesi..
... tikri, neišgalvoti, nuogi... faktai ir tik faktai apie įvairius gyvūnus..
... Kažkas su atimtimi pasidarė. Taip jau yra: ką vakar ar užvakar valgiau, ką veikiau, kur buvau – nepasakyčiau, o kas vaikystėje, jaunystėje buvo, prisimenu labai aiškiai. Aną dieną uždėjau keptuvę ..
Iliustracija: sugeneruota DI... Geležinis Vilkas jau septynis šimtmečius sąžiningai atlikinėjo savo darbą – staugė taip, kad aidas skambėjo per visą pasaulį, saugojo Vilnių nuo kryžiuočių ir kantrybės netekusių vairuotojų Geležinio Vilko gatvės kamščiuose. Tačiau vieną birželio..
GYVENKIME • sveikai • spalvotai • patogiai • skaniai • draugiškai • stipriai • etiškai • linksmai • pokštaujant • grybaujant • keliaujant • su meile ir Gyvenimo būdo žurnaluu!
Paskelbta: 2026-08-05
Paskelbta: 2026-08-04
Uffingtono baltasis žirgas - kas tai? Istorija, paslaptys ir įdomūs faktai.. ... Uffingtono baltasis žirgas (angl. Uffington White Horse) - tai milžiniškas geoglifas, iškaltas kreidos kalvos šlaite Oksfordšyro regione, Anglijoje. Jis vaizduoja stilizuotą baltą žirgą, kurio kontūrai sukurti pašalinant žolę ir atidengiant baltą..
Mūsų m i s i j a paprasta, tiesiog nepasimesti interneto platybėse..
O jei domina ltvirtove.lt istorija? skaitykite plačiau..