Didysis Gizos sfinksas :: Seniausia skulptūra pasaulyje

Įdomybės » Ar žinai? » Temos » Skaitiniai

Didysis Gizos sfinksas - yra gulinčio liūto su žmogaus galva skulptūra, pastatyta Gizos plynaukštėje Nilo vakariniame krante, netoli nuo dabartinio Kairo, Egipte.Tai didžiausia monolitinė skulptūra pasaulyje. Ji yra 73,5 m ilgio, 6 m pločio ir 20 m aukščio. Ji taip pat yra seniausia žinoma monumentali skulptūra, paprastai datuojama III tūkstantmečiu prieš Kristų.

Ir ko gero "neprašausiu" parašydama, kad tai ir viena iš labiausiai "bučiuojamų" skluptūrų pasaulyje. [Pastaba: tai tik mūsų ltvirtove.lt komandos nuomonė]

Sfinksas yra senovės Egipto laikų gulinčio liūto su žmogaus ar avino galva figūra. Kai kurie sfinksai taip pat turi sparnus. Dauguma statulų, kurios vadinamos sfinksais, vaizduoja karalių arba faraoną kaip Saulės dievą.

Pagal tarptautinių žodžių žodyną - Sfinksas (gr. Sphinx) - senovės graikų mitinė būtybė - sparnuota pabaisa, moteris su liūtės liemeniu.

Sfinksė graikų sakmėse - Tifono ir Echidnos duktė, ji laikoma griovimo ir nelaimių demonu.

Didysis Gizos sfinksas yra garsiausia sfinkso skulptūra, pastatyta apie 2550–2520 m. pr. m. e., valdant IV-osios dinastijos karaliams. Tikslus Sfinkso amžius neaiškus, spėjama, kad jis buvo pastatytas faraono Chefreno užsakymu. Jis vaizduoja tupintį liūtą žmogaus galva.

Vien tik priekinės jo letenos yra apie 15 m ilgio. Dažų likučiai prie ausies leidžia daryti išvadą, kad figūra anksčiau buvo spalvotai dažyta. Figūra buvo iškalta kalkakmenio kalvoje. Šalia sfinkso buvo įrengta šventykla, kuri yra tiksliai vienoje linijoje su Cheopso piramidės slėnio šventykla.

Sfinkso paskirtis nėra žinoma. Galima jo paskirtis buvo saugoti Gizos plokštikalnį. Vokietijos egiptologas Herbertas Rikė (Herbert Ricke) mano, kad statula priklausė Saulės kultui ir vaizduoja Harmachį. Egipto karaliai laikė save dievo Horo įkūnijimu. Galimas daiktas, kad statula, turinti Saulės dievo Horo išvaizdą, yra faraono Chefreno atvaizdas. Manoma, kad sfinkso galva vėliau buvo uždėta ant liūto kūno ir daug kartų perdaryta. Nors yra ir tokių egiptologų spėliojimų/nuomonių, kad didysis Gizos sfinksas anksčiau turėjo ne žmogaus, o liūto galvą. Tokia teorija visai tikėtina, nes ankstyvajame senovės Egipte liūtai gyveno Gizos apylinkėse ir jų atvaizdai buvo labiau vertinami kaip galios simboliai negu žmogaus veidas.

Taip pat manoma, kad dėl nudaužtos nosies „kalti“ turkų artilerijos būriai, kurie naudodavo sfinksą artilerijos pratyboms.

Kai kur aiškinama, kad XV a. arabai nudaužė sfinksui nosį todėl, kad islamas draudė vaizduoti dievus.

Sfinksą dažnai užpustydavo smėlis. Tarp sfinkso letenų yra sapnų stela, kurioje pasakojama apie Tutmozį IV, XVIII dinastijos atstovą. Vieną kartą jis užmigo prie beveik smėliu užnešto sfinkso. Sapne sfinksas Tutmoziui pasakė, jog jei jis išlaisvins sfinksą iš smėlio, tai taps Egipto karaliumi. Sfinksą buvo visiškai palaidojęs smėlis nuo Viduramžių iki XIX a. pradžios. Sfinksas galutinai atkastas 1920 m.

Sfinksas kaip garsiosios Gizos piramidės priklauso prie žymiausių Egipto architektūros paminklų.

Renesanso laikotarpiu, kai buvo sudarytas garsusis 7 pasaulio stebuklų sąrašas, į jį buvo įtraukta ir Gizos piramidės su Sfinksu.