Legenda: Kaip atsirado stirnos?.. ... Kai pasaulis dar buvo jaunas, o rytai — be spalvų, Saulė kas rytą kildavo viena. Ji švietė stipriai, bet niekas jos nežiūrėjo — visi bijojo jos spindulių. Vieną rytą Saulė liūdnai tarė Vėjui..
Velnio duobė :: Velniaduobė
Velnio duobė | Velniaduobė © M-4 at Lithuanian WikipediaVELNIO DUOBĖ (arba Velniaduobė) – tai unikalus mitologinis gamtos paminklas. Velnio duobė yra 4 km į šiaurės vakarus nuo Aukštadvario (Trakų rajonas), važiuojant link Beižionių, Aukštadvario girininkijoje, Kalvų miško šiaurinėje dalyje, Aukštadvario regioninio parko Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje.
1964 metais ji paskelbta geologiniu gamtos paminklu, be to velnio duobė įtraukta į Europoje labiausiai saugomų 100 gamtos paminklų sąrašą.
Velnio duobėje žmonės paprastai patiria keistų pojūčių, ypač nusileidę į jos dugną. Ekstrasensai teigia nustatę prie Velnio duobės didelę energetinio lauko anomaliją. Mokslininkai irgi tvirtina, kad tai ypač aktyvi vieta, kur kertasi įvairių stiprių geologinių biolaukų struktūros.
Velnio duobės gylis – 37-47 m (teigiama, kad senovėje ši duobė buvo bent 10 m gilesnė negu dabar), skersmuo viršuje apie 200 m, ir yra taisyklingos apvalios formos, dugne telkšo 0,4 ha pelkė, kurios skersmuo 60-63 metrai ir yra apsupta augimo anomalijų turinčių medžių. Manoma, kad susidarė maždaug prieš 10-16 tūkst. metų.
1964 metais ji paskelbta geologiniu gamtos paminklu, be to velnio duobė įtraukta į Europoje labiausiai saugomų 100 gamtos paminklų sąrašą.
Velnio duobėje žmonės paprastai patiria keistų pojūčių, ypač nusileidę į jos dugną. Ekstrasensai teigia nustatę prie Velnio duobės didelę energetinio lauko anomaliją. Mokslininkai irgi tvirtina, kad tai ypač aktyvi vieta, kur kertasi įvairių stiprių geologinių biolaukų struktūros.
Velnio duobės gylis – 37-47 m (teigiama, kad senovėje ši duobė buvo bent 10 m gilesnė negu dabar), skersmuo viršuje apie 200 m, ir yra taisyklingos apvalios formos, dugne telkšo 0,4 ha pelkė, kurios skersmuo 60-63 metrai ir yra apsupta augimo anomalijų turinčių medžių. Manoma, kad susidarė maždaug prieš 10-16 tūkst. metų.
Ilgą laiką buvo manoma, kad tai giliausia duobė Lietuvoje, tačiau pasirodo Lietuvoje yra daug gilesnių duobių:
• Malkėstaičio ežerėlis, esantis netoli Molėtų - yra dar gilesnis - 57 m,
• Tauragno ežero gylis - 60,5 m.
Nors aišku, ko gero tai giliausia duobė Lietuvoje ne po vandeniu... [p a t v i r t i n k i t e arba p a n e i k i t e T A I :)]
Velnio duobės kilmė apipinta daugybe spėliojimų, samprotavimų bei padavimų ar legendų, kurios perduodamos iš kartos į kartą:
• Manoma, kad toje vietoje po smėlio sąnašomis ilgai tūnojo nuo ledynmečio išlikęs ledo luitas. Klimatui atšilus, jis palaipsniui ištirpo, ir liko gili piltuvo formos duobė. Piltuvo formos duobė galėjo išlikti dėl spėjusios užaugti augalijos, kuri sutvirtino stačius šlaitus. Velnio duobės dugne yra susiformavusi pelkutė.
• Manoma, kad Velnio duobę suformavo nuo ledyno pakraščio (o gal ledyno plyšyje) krentanti vandens srovė.
• Manoma, kad dauba susidarė požeminiams vandenims išnešus smulkias nuogulas.
• Manoma, kad Velnio duobę kažkada išmušė čionai nukritęs meteoritas, tokiam teiginys kilęs, iš to kad, duobės šlaituose ir aplink ją randama įvairių riedulių skeveldrų. Be to, ir palyginti mažas duobės skersmuo ir stebinantis apvalumas perša, būtent meteorito kraterio hipotezę.
• Viena legenda byloja, kad kadaise esą čia ant kalno stovėjusi bažnyčia. Kartą keleivis, eidamas pro šalį, pamatęs kunigą, susidėjusį su mergina. Neiškentęs ir ištaręs: „Kad tu skradžiai žemėn!“ Vos taip pasakęs – kunigas prasmegęs kartu su merga ir bažnyčia. Kai duobėje buvę vandens, akyli žmonės įžiūrėdavę ten bažnyčios bokštus. Dori žmonės dar galį girdėti bažnyčios varpų skambesį iš duobės dugno.
• Pasak kitos legendos, į ką tik pastatytą Užugosčio bažnyčią arkliais buvęs vežamas varpas. Važiuojant mišku, nusmukęs vežimo ratas, ir varpas nuriedėjęs į gilią duobę. Vėliau Užugosčio bažnyčioje buvęs įkeltas kitas. Jam skambinant mišioms, iš gilumos pritardavęs Velnio duobėn nugarmėjęs varpas.
• Trečiojoje legendoje pasakojama, kad kadaise čia bandą ganęs piemuo ir nepastebėjęs, kaip veršiukas į duobę įsmukęs ir nugarmėjęs. Pamatęs jį plaukiantį ežere, telkšančiame netoliese. Dabar tą ežerą vadina Atveršiu.
• Taip pat yra legenda ir apie tai, kad toje vietoje gyvenęs nedoras žmogus, kuriam patikusi mergina. Jis norėjo ją vesti, bet pats jau buvo kartą vedęs ir negalėjo antrą kartą tuoktis bažnyčioje, o mergina kitaip nesutiko už jo tekėti. Tada jie abu nuėjo pas kleboną. Tas vyras išsiėmė kardą ir grasindamas liepė juos apvesdinti. Tuo metu, kai jis pradėjo tarti priesaikos žodžius, bažnyčia su jais visais nugrimzdo į gelmes. Gyvulius ganę piemenys dar tris dienas girdėję varpų skambesį.
Žmonės, net ir dabar tiki, kad "Velnio duobėje" gyvena velniai, tad gal vertėtų patiems tuo ir įsitikinti
Šį gamtos stebuklą rasti nesunku: Aukštadvario miestelio viduryje pasukima į šiaurę plentu Vievio link ir tuoj už miestelio kairėje pusėje turėtute atrasti rodyklę į šį gamtos paminklą. Beveik trys kilometrai per mišką tikrai neprailgs, juo labiau kad keliukas, taip vadinamas linksmasis vingiuotas keliukas - tai kyla į kalniuką, tai sminga į apačią.
• Malkėstaičio ežerėlis, esantis netoli Molėtų - yra dar gilesnis - 57 m,
• Tauragno ežero gylis - 60,5 m.
Nors aišku, ko gero tai giliausia duobė Lietuvoje ne po vandeniu... [p a t v i r t i n k i t e arba p a n e i k i t e T A I :)]
Velnio duobės kilmė apipinta daugybe spėliojimų, samprotavimų bei padavimų ar legendų, kurios perduodamos iš kartos į kartą:
• Manoma, kad toje vietoje po smėlio sąnašomis ilgai tūnojo nuo ledynmečio išlikęs ledo luitas. Klimatui atšilus, jis palaipsniui ištirpo, ir liko gili piltuvo formos duobė. Piltuvo formos duobė galėjo išlikti dėl spėjusios užaugti augalijos, kuri sutvirtino stačius šlaitus. Velnio duobės dugne yra susiformavusi pelkutė.
• Manoma, kad Velnio duobę suformavo nuo ledyno pakraščio (o gal ledyno plyšyje) krentanti vandens srovė.
• Manoma, kad dauba susidarė požeminiams vandenims išnešus smulkias nuogulas.
• Manoma, kad Velnio duobę kažkada išmušė čionai nukritęs meteoritas, tokiam teiginys kilęs, iš to kad, duobės šlaituose ir aplink ją randama įvairių riedulių skeveldrų. Be to, ir palyginti mažas duobės skersmuo ir stebinantis apvalumas perša, būtent meteorito kraterio hipotezę.
• Viena legenda byloja, kad kadaise esą čia ant kalno stovėjusi bažnyčia. Kartą keleivis, eidamas pro šalį, pamatęs kunigą, susidėjusį su mergina. Neiškentęs ir ištaręs: „Kad tu skradžiai žemėn!“ Vos taip pasakęs – kunigas prasmegęs kartu su merga ir bažnyčia. Kai duobėje buvę vandens, akyli žmonės įžiūrėdavę ten bažnyčios bokštus. Dori žmonės dar galį girdėti bažnyčios varpų skambesį iš duobės dugno.
• Pasak kitos legendos, į ką tik pastatytą Užugosčio bažnyčią arkliais buvęs vežamas varpas. Važiuojant mišku, nusmukęs vežimo ratas, ir varpas nuriedėjęs į gilią duobę. Vėliau Užugosčio bažnyčioje buvęs įkeltas kitas. Jam skambinant mišioms, iš gilumos pritardavęs Velnio duobėn nugarmėjęs varpas.
• Trečiojoje legendoje pasakojama, kad kadaise čia bandą ganęs piemuo ir nepastebėjęs, kaip veršiukas į duobę įsmukęs ir nugarmėjęs. Pamatęs jį plaukiantį ežere, telkšančiame netoliese. Dabar tą ežerą vadina Atveršiu.
• Taip pat yra legenda ir apie tai, kad toje vietoje gyvenęs nedoras žmogus, kuriam patikusi mergina. Jis norėjo ją vesti, bet pats jau buvo kartą vedęs ir negalėjo antrą kartą tuoktis bažnyčioje, o mergina kitaip nesutiko už jo tekėti. Tada jie abu nuėjo pas kleboną. Tas vyras išsiėmė kardą ir grasindamas liepė juos apvesdinti. Tuo metu, kai jis pradėjo tarti priesaikos žodžius, bažnyčia su jais visais nugrimzdo į gelmes. Gyvulius ganę piemenys dar tris dienas girdėję varpų skambesį.
Žmonės, net ir dabar tiki, kad "Velnio duobėje" gyvena velniai, tad gal vertėtų patiems tuo ir įsitikinti
Šį gamtos stebuklą rasti nesunku: Aukštadvario miestelio viduryje pasukima į šiaurę plentu Vievio link ir tuoj už miestelio kairėje pusėje turėtute atrasti rodyklę į šį gamtos paminklą. Beveik trys kilometrai per mišką tikrai neprailgs, juo labiau kad keliukas, taip vadinamas linksmasis vingiuotas keliukas - tai kyla į kalniuką, tai sminga į apačią.
Siūlome pasidairyti..
Eilėraščiai apie vasarą
... Baltų beržų pavėsy vakaras sustoja, Prabėgo dar viena svaiginanti diena, O vasaros gaiva vakaris vėl alsuoja, Pasklido pienių pūkas po kalvas.....
Lietuvos jūrų muziejaus akvariumas
... Lietuvos jūrų muziejaus akvariumas įkurtas istoriniame pastate – Nerijos forte arba dar vadinam Kopgalio tvirtovėje, Kuršių nerijos smaigalyje. Muziejus ir akvariumas forte atidarytas 1979 metais..
Orginalusis gyvūnų talentas
... neįkainojamas video su gyvūnais.. rinkinukas... ar zinote kad.. katinai puikiai groja pianinu? o papūgos geros šokėjos :) ..
Kalėdinė eglutės dekoracija - eglutė
...puiki, nesudėtingai idėja kalėdinės eglutės dekoracijai iš karoliukų (bicerio), tereikia turėti karoliukų, laiko bei truputėlį fantazijos.....
Susikurk e-atviruką pats
... arba tiesiog vardiniai e-atvirukai... pradžiai su keliais fonais, vėliau pažadam 
bus ir daugiau..
Faktai apie šeštadienį
... ar žinai, kad iš senovės žydų kildinamoje tradicijoje šeštadienis yra paskutinė savaitės diena. Ši koncepcija yra pripažįstama JAV..
GYVENKIME • sveikai • spalvotai • patogiai • skaniai • draugiškai • stipriai • etiškai • linksmai • pokštaujant • grybaujant • keliaujant • su meile ir Gyvenimo būdo žurnalu!