» Kilnojamų katalikų švenčių kalendorius

 Jūs esate » Pradžia » Šventėms » Kalendorius »» Katalikų šventės » Mėnesiai » Skaitiniai » Dienos įvykiai

KILNOJAMŲ  KATALIKŲ  ŠVENČIŲ  KALENDORIUS:
Kilnojamų katalikų švenčių kalendorius
  • Antroji Velykų diena

    ...
  • Didysis penktadienis

    Didysis penktadienis – paskutinis penktadienis prieš Velykas. Tai diena, kai minimas Jėzaus Kristaus nukryžiavimas – kančia ir mirtis ant kryžiaus. Krikščioniams tai svarbi diena, kurią jie pasitinka ypatingu pasninku (nevalgo mėsos ir pieno patiekalų), atgailavimu, malda, susikaupimu ir be jokios muzikos. Didžiojo penktadienio vakarą bažnyčiose vyksta Kryžiaus pagarbinimo pamaldos.

    Latvijoje ir Estijoje ši diena paskelbta valstybine švente ir yra nedarbo diena....
  • Atvelykis

    Pirmasis sekmadienis po Velykų vadinamas Atvelykiu. Šią dieną šeimininkės vėl dažydavo kiaušinius (neretai visus, kuriuos vištos per tą savaitę sudėjo), tačiau kiaušinius daužydavo per Atvelykį tik vaikai. Dar kitaip Atvelykis vadinamas vaikų Velykomis (Velykėlėmis). Pagal krikščionybę, Atvelykis dar vadinamas Tomo sekmadieniu. Apaštalas Tomas negalėjo kartu su kitais apaštalais dalyvauti Velykų įvykiuose ir tuo netikėjo, todėl Velykos jam buvo tarsi atnaujintos. Tomas sunkiau nei kiti apaštalai patikėjo Kristaus prisikėlimu. Jonas patikėjo vien pamatęs numestas drobules, o Tomas įtikėjo tik įkišęs pirštą į Jėzaus žaizdų vietą. Tomo sekmadienis yra Velykų atnaujinimas tiems, kurie negalėjo švęsti Velykų....
  • Pusiaugavėnis

    Lietuviai pagonys tikėjo, kad egzistuoja mitinė būtybė – Gavėnas. Prasidėjus žiemai šis dievas miršta, yra paskandinamas, o atėjus pavasariui – atgimsta kartu su augalija. Pirmąją dieną po Užgavėnių prasidėjus gavėnios laikotarpiui, žmonės laikydavosi pasninko: nevalgydavo mėsos, vengdavo linksmybių. Tokiu elgesiu buvo stiprinama žmogaus valia, stiprybė....
    » S k a i t y t i  p l a č i a u

    O ketvirtąjį gavėnios sekmadienį – gavėnios viduryje, nuo seno būdavo leidžiama pailsėti nuo gavėnios. Šią dieną žmonės pasitaisydavo skanesnių, riebesnių valgių. Būdavo leidžiama valgyti ir mėsos, bet tik tam, kuris sugebės atlikti nelengvą užduotį: per vieną valandą spėti miške prisimalkauti, papjauti gaidį, nupešti, išdarinėti, išvirti ir suvalgyti.
    Dzūkijoje užfiksuotas paprotys kepti įvairių formų paplotėlius: arklio, plūgo, kitų pavasario darbų įrankių. Senoliai sakydavo, kad šią dieną negalima gulėti ir tinginiauti, nes vėliau vasarą bedirbant skaudės nugarą.
    Kad būtum sveikas ir lankstus, patariama šią dieną persiversti kūliais.

  • Pelenų diena :: Pelenija :: Gavėnios pradžia

    Pelenų diena arba Pelenija - tai pirmoji diena po Užgavėnių. Šią dieną bažnyčiose būdavo šventinami pelenai, gauti sudeginus praėjusių metų verbas. Pelenai barstomi žmonėms ant galvų primenant krikščionišką tiesą: „iš dulkės gimei, dulke ir pavirsi“....
    » S k a i t y t i  p l a č i a u

    Pelenų paprastai tikintieji parnešdavo ir namo - namiškiams ant galvų pabarstyti. Pelenai ir dulkės, kurie hebrajų kalba vadinami labai panašiais žodžiais (heper ir hapar), Biblijoje turi dvi reikšmes. Kaip jau minėjome, jie yra atgailos, liūdesio ženklas. Tačiau jie taip pat, simbolizuoja ir trapų, trumpą žmogaus gyvenimą, jo mirtingumą, jo išnykimą


    Pelenija nuo seno laikoma pirmąja pavasario diena, mat Užgavėnių metu būna išvaroma žiema.

    Nuo šios dienos prasideda gavėnios periodas - 40 dienų - kai negalima valgyti mėsos. Jis trunka iki pat Velykų. Sakoma, kad šiuo periodu negalima valgyti mėsos, o tik tai, kas nuo Užgavėnių tarp dantų liko. Gavėnios periodu nebuvo leidžiama linksmintis: dainuoti, rengti šokių, vestuvių, kitų iškilmių...

    Kai kur buvo paprotys į namus įritinti medinę trinką ar įsivesti silkę (pririštą prie virvelės). Mat Pelenų dieną buvo nepatariama vaikščioti į svečius, o jei jau eini, įsiritink trinką arba įsivesk pirma savęs silkę. Įritinta trinka turėjo padėti geram linų derliui. Silkė simbolizavo prasidedantį gavėnios laikotarpį.

    Tradiciškai Pelenų dienos rytą dieną patariama gerai išsimiegoti – keltis ne anksčiau, kaip su šviesa. Po to verta gerai išsivalyti namus: išplauti indus, langus.

  • Advento pradžia

    Advento pradžia - tai iki kalėdinis laikotarpis, susikaupimo, pasiruošimo Kristaus atėjimo į šį pasaulį šventei - Kalėdoms. Žodis adventus lotyniškai reiškia artėjimą, atėjimą. Pieš prasidedant Adventui, pasibaigdavo piemenėlių darbo sezonas. Jie atsisveikindavo su savo šeimininkais ir iškeliaudavo namo pailsėti, švęsti Kalėdų.



    Advento trukmė nevienoda. Jis prasideda ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas ir tęsiasi nuo 22 iki 27 dienų - iki Kūčių...
    » S k a i t y t i  p l a č i a u

    Žemaitojoje įprasta Advento pradžia laikyti lapkričio 30-ąją, Šv. Andriejaus dieną.

    Adventas – tai laikas, kada krikščionio sieloje sustiprėja Dievo ilgesys. Kai saulė yra žemiausiai prie horizonto, jo širdyje pagyvėja Dievo laukimas, Dievo, tikrosios pasaulio šviesos, kuri atsiskleidžia mums dviguba švente – Kristaus Gimimu ir Apsireiškimu. „Adventas reiškia atėjimą. Čia turime mintyje ne vien Jėzaus atėjimą, įvykusį Betliejuje, bet ir Jo galutinį atėjimą laikų pabaigoje. Tarp šių dviejų įvykių skleidžiasi Bažnyčios istorija, kurioje išsipildo Jėzaus pažadai ir pilnai pasireiškia Jo garbė.

  • Sekminės :: Šventosios Dvasios Atsiuntimas

    Sekminės švenčiama sekmądieni (t.y. septintą) savaitę po Velykų. Jos metu garbinama augmenija ir naminiai gyvuliai. Miestiečiams ši šventė nebėra tokia aktuali kaip Kalėdos ar Velykos, mat jos metu daugiausia dėmesio skiriama naminiams gyvuliams – karvėms....
    » S k a i t y t i  p l a č i a u

    Šią dieną nuo seno lietuviai pagonys garbindavo atgimstančią augmeniją ir naminius gyvulius. Kartais net, Sekminės būdavo vadinamos - beržų garbinimo diena. Beržas – pirmasis iš medžių, kuris pavasarį išsprogsta. Beto tai yra itin gyvybingas medis, auga ir prastoje žemėje.


    Taigi laikyta sekminės - tikro gamtos atgimimo pradžia. Be to, beržas simbolizavo visą pasaulį: šakos – dangų, kamienas – žemę, šaknys – požemį.

    Taip daug dėmesio buvo skiriama gyvuliams ypač karvei...

    Liaudyje dar gyvas priežodis – „Ko spoksai, kaip sekminių karvė“.Kokia ta sekminių karvė? Ko gero, išpuošta, pamaitinta ir pagirdyta, lepi ir tingi, gal nesuvokianti, kodėl tie žmonės šiandien taip ją myluoja ir rėdo gamtos apdarais...


    Istorija

    XIX a. Sekminių buvo švenčiamos trys dienos, o XX a. pirmaisiais dešimtmečiais Lietuvos kaime – dvi dienos, tačiau antroji jau nebuvo privaloma

    XX a. pirmaisiais dešimtmečiais per Sekmines sudėtinės kaimo vaišės – sambaris, kupolis, parugė – vykdavo Šiaurės ir Rytų Lietuvoje. Vyrai iš anksto supildavo salyklui miežių, surinkdavo pinigų apyniams pirkti, samdydavo aludarį. Moterys į vaišes susinešdavo mėsos, pyrago, dešrų, sūrio, sviesto. Prieš tai šeimomis apeidavo savo laukus – „aplankydavo rugelius“, paskui draugėn suėję vaišinosi, dainavo, šoko. Manyta, kad toks rugių lankymas apsaugos pasėlius nuo stichinių nelaimių – tai tarsi magiškas apsaugos ratas, žinomas iš įvairių švenčių būrimų. Bendras valgymas derlių brandinančiame lauke simbolizuoja dalijimąsi maistu su laukų dvasiomis – aukojama žemei, duonos riekelę ar bandelę užariant pirmoje vagoje. Tai graži ir prasminga žmonių bendravimo tradicija, kurioje susipynę senosios baltų kultūros ir krikščionybės bruožai. Per Sekmines būdavo rengiami ir samdytos šeimynos sambariai. Jaunimas vaišinosi, suposi sūpuoklėse, vyrai rengdavo jaučių badynes, mušdavo ritinį išlenktais vėzdais. Šis žaidimas Suvalkijoje vadintas Sekminių skritinėjimu.

    Lankant rugius nuo žydėjimo iki Sekminių, vaikščiojant paruge buvo dainuojamos paruginės sutartinės.

    Sekminės :: Šventosios Dvasios Atsiuntimas

  • Devintinės :: Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo šventė

    Pirmąjį sekmadienį po Sekminių Katalikų Bažnyčia mini Švč. Trejybės šventę. Kai kuriose Lietuvos bažnyčiose tądien vyksta atlaidai, tad ir liaudies kalendoriuje ši diena prisimenama, nors ryškesnių papročių buityje nėra užfiksuota....
    » S k a i t y t i  p l a č i a u

    Ketvirtadienį po Švč. Trejybės iškilmingai švenčiama Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo šventė, vadinama Devintinėmis, Dievo Kūno švente, Žemaitijoje – Vainikais.
    Į Katalikų Bažnyčios liturgiją šventė įvesta XIII amžiuje. Devintinių šventė paprastai švenčiama tarp gegužės 25 ir birželio 23 dienos. Dažniausiai Devintinės išpuola birželio mėnesį. Religinė šventės dalis skirta pagarbinti Švč. Sakramentui, paliktam žmonėms Eucharistijoje...

  • Šeštinės :: Kristaus Žengimas į dangų

    Šeštinės - kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems. Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis.....
  • Šv. Velykos

    Velykos – kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Ji turi gilias tradicijas. Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“, mat mūsų protėviai šiuo metu aplankydavo artimųjų kapus, nunešdavo jiems kiaušinių. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda kartu su atgimstančia gamta, bet paskui pasitraukia po pirmojo Perkūno. Velykos mūsų protėvių buvo švenčiama kaip gamtos atbudimo šventė. Atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Kristaus prisikėlimu....
    » S k a i t y t i  p l a č i a u

    Kiaušinis pagonių religijoje simbolizuoja kosmosą (dėl ovalios formos), gyvybės atsiradimą, vaisingumą (dėl to, kad tai gemalas). Manyta, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gyvybė gyvatės, pasivertusios gemalu, pavidalu. Todėl per Velykas buvo einama bukynių – vienas laiko kiaušinį, o kitas jį daužia kitu kiaušiniu.

    Manyta, kad gyvatės – požemio gyventojos, globojančios derlių. Jų pavidalu iš požemio išlįsdavo ir protėvių vėlės. Pavasarį gyvatės turėjo priketi augmeniją, žydėjimą, vaisingumą. Dėl to margučiai per Velykas buvo ir ridinėjami – susiliesdami su žeme žadino požemio gyventojas.

    Kiaušinių marginimas turėjęs magišką reikšmę. Ant kiaušinių skutinėtos saulutės (kad augmenijai netrūktų saulės), žvaigždės (kad laukams netrūktų šviesos ir naktį), žalčiukai (kad pabustų gyvybė), įvairi augmenija, raštų deriniai. Specialią reikšmę turėjusi ir kiaušinio spalva. Raudona spalva simbolizavo gyvybę, juoda – žemę, mėlyna – dangų, žalia – bundančią augmeniją, geltona – pribrendusius javus.

    Ascharijoje rastas ornamentuotas stručio kiaušinis, numargintas dar III a. pr.K. Dažytų kiaušinių rasta vokiečių vaikų kapuose. Vilniuje, Gedimino kalne rastas akmeninis margutis, o Dainų slėnyje – medinis. Jie priskiriami XIII a. Šiose vietose buvę pagonių dievų šventyklos. Taigi jiems ir buvo paaukoti šie margučiai.

    Tikėta, kad kiaušiniai turėję ypatingų galių – jų valgydavo sergantieji, jais apdėdavo žaizdas. Nevaisingos moterys gydydavosi, gerdamos žalius kiaušinius. Didžiausią galią turėję Velykų kiaušiniai. Vyrai užkasdavo kiaušinius laukuose, kad laukai geriau derėtų, moterys pasilikdavo keletą dažytų kiaušinių ir po Velykų, tikėdamos, kad jie saugo nuo Perkūno.


    Velykė - kaip kalėdų senelis per kalėdas, taip per velykas - Velykė arba Velykų bobutė. Ji vaikams atnešdavo po du margučius ir palikdavo juos ant palangės. yra pasakojama, kad Velykų bobutė gyvena pamiškėje ir margina kiaušinius, kuriuos pavasarį dovanoja vaikams, bet tik geriems vaikams.

Patiko [1]Nepatiko [0]

Patiko Patiko Nepatiko Nepatiko

Jūsų nuomonė, mums padės tobulėti
Užsiskaitome tik vieną (pirmą) Jūsų nuomonę.
Jei turite ką plačiau parašyti.. administratoriaus el. paštas llaimaa[et]gmail.com
Nuomonių statistika ateityje bus atrandama čia

Padangos pagal sezoną, ką svarbu žinoti?..... Svarbu ne tik išsirinkti tinkamas padangas pagal sezoną, bet ir laiku jas keisti. Žieminės padangos turėtų būti sumontuotos, kai oro temperatūra pradeda reguliariai nukristi iki 7°C ar žemiau, o v...

Kaip sukurti unikalų dizainą maišeliams su spauda?..... Unikalus maišelių dizainas gali turėti didelę įtaką jūsų prekės ženklo atpažįstamumui ir patrauklumui rinkoje. Kokybiškai sukurtas dizainas gali ne tik išsiskirti vizualiai, bet ir perduoti svarbi...

Šeimos medicina ir odontologija.... Sveikatą visuomet svarbu pasitikrinti, netgi tada, kai ji iš pažiūros visai gera ir neturite jokių nusiskundimų. Su šeimos gydytojų pagalba, galėsite sužinoti atsakymus į visus rūpimus, su sveikata...

• 2024 Spalio 8 d. Antradienis.

• Žaliojo Medinio Drakono metai (iki 2025-01-28).

• Pasveikink varduvininkus: Aina, Benedikta, Brigė, Brigita, Daugas, Demetra, Demetras, Demetrija, Demetrijus, Gaivė, Gaivenė, Gaivenis, Gaivilas, Gaivilė, Gaivys, Galvilas, Galvilė, Marcelis, Sergijus,

• Šios dienos istorijos faktai

• Šiandien pasiklausome: Silvester Belt - Luktelk

Siūlome paskaityti

Pėdsakas svetainėje

 NAUJAUSI straipsniai

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų, klaidų, ar norėtute pasidalinti mintimis apie šventes - brūkštelkit mums :))

Juozo Erlicko genialios mintys..... Aš mąstau, o jei išdrįstumėm paskelbt: Lietuva – tai bailių ir kvailių tauta! Kiek svečių
Pontė Vekijo..... Tai seniausias Europoje akmeninis uždarųjų skliautų segmentinis arkinis tiltas, esantis Florencijoje, Italijoje. Tai vienintelis per Antrąjį pasaulinį karą išlikęs tiltas Florencijoje, pastatytas
Kiaušinių marginimas kinrožių arbata..... taigi šiemet, bandžiau patikrinti ar galima ir kokią kiaušinio spalvą galima išgauti su kinrožių žiedlapių arbata.. rezultatas ne tai kad nenuvylė, bet jis netgi pritrenkė :))