» Sekminės :: Šventosios Dvasios Atsiuntimas

 Jūs esate » Pradžia » Šventėms » Kalendorius » Mėnesiai »» Gegužė

Sekminės švenčiama sekmądieni (t.y. septintą) savaitę po Velykų. Jos metu garbinama augmenija ir naminiai gyvuliai. Miestiečiams ši šventė nebėra tokia aktuali kaip Kalėdos ar Velykos, mat jos metu daugiausia dėmesio skiriama naminiams gyvuliams – karvėms.

Šią dieną nuo seno lietuviai pagonys garbindavo atgimstančią augmeniją ir naminius gyvulius. Kartais net, Sekminės būdavo vadinamos - beržų garbinimo diena. Beržas – pirmasis iš medžių, kuris pavasarį išsprogsta. Beto tai yra itin gyvybingas medis, auga ir prastoje žemėje.


Taigi laikyta sekminės - tikro gamtos atgimimo pradžia. Be to, beržas simbolizavo visą pasaulį: šakos – dangų, kamienas – žemę, šaknys – požemį.

Taip daug dėmesio buvo skiriama gyvuliams ypač karvei...

Liaudyje dar gyvas priežodis – „Ko spoksai, kaip sekminių karvė“.Kokia ta sekminių karvė? Ko gero, išpuošta, pamaitinta ir pagirdyta, lepi ir tingi, gal nesuvokianti, kodėl tie žmonės šiandien taip ją myluoja ir rėdo gamtos apdarais...


Istorija

XIX a. Sekminių buvo švenčiamos trys dienos, o XX a. pirmaisiais dešimtmečiais Lietuvos kaime – dvi dienos, tačiau antroji jau nebuvo privaloma

XX a. pirmaisiais dešimtmečiais per Sekmines sudėtinės kaimo vaišės – sambaris, kupolis, parugė – vykdavo Šiaurės ir Rytų Lietuvoje. Vyrai iš anksto supildavo salyklui miežių, surinkdavo pinigų apyniams pirkti, samdydavo aludarį. Moterys į vaišes susinešdavo mėsos, pyrago, dešrų, sūrio, sviesto. Prieš tai šeimomis apeidavo savo laukus – „aplankydavo rugelius“, paskui draugėn suėję vaišinosi, dainavo, šoko. Manyta, kad toks rugių lankymas apsaugos pasėlius nuo stichinių nelaimių – tai tarsi magiškas apsaugos ratas, žinomas iš įvairių švenčių būrimų. Bendras valgymas derlių brandinančiame lauke simbolizuoja dalijimąsi maistu su laukų dvasiomis – aukojama žemei, duonos riekelę ar bandelę užariant pirmoje vagoje. Tai graži ir prasminga žmonių bendravimo tradicija, kurioje susipynę senosios baltų kultūros ir krikščionybės bruožai. Per Sekmines būdavo rengiami ir samdytos šeimynos sambariai. Jaunimas vaišinosi, suposi sūpuoklėse, vyrai rengdavo jaučių badynes, mušdavo ritinį išlenktais vėzdais. Šis žaidimas Suvalkijoje vadintas Sekminių skritinėjimu.

Lankant rugius nuo žydėjimo iki Sekminių, vaikščiojant paruge buvo dainuojamos paruginės sutartinės.
» S k a i t y t i  a n t r ą  d a l į



Iki pat Antrojo pasaulinio karo ir pirmaisiais pokario metais antrąją Sekminių šventės dieną iš visos Lietuvos plūsdavo maldininkai į Vilniaus Kalvarijas. Tomis dienomis Vilnius tiesiog pražysdavo. Iš Aušros Vartų, iš Šventosios Dvasios bažnyčios miesto gatvėmis jau nuo seno buvo tradicija procesijoje su bažnytinėmis vėliavomis, giedant religines giesmes, traukti į Verkius, kur kalvotoje, pušynais apaugusioje vietovėje nuo XVII a. buvo pastatytos Kryžiaus Kelio stočių koplytėlės. Melsdamos malonių ir atgailos, kaip auką daugelyje Kryžiaus Kelio stočių moterys palikdavo karolių, rūtų ir kitų žolynų vainikų, juostų, rankšluosčių, drobės. Ypač moterys ir merginos mėgo tą stotį, kurioje buvo vaizduojama Šv. Veronika.


Sekminių prietarai

* Sekminių metu namų šeimininkas po jauną berželį įkasdavo iš abiejų namų durų pusių, namiškiai beržų šakelėmis apkaišydavo vartus, puošdavo duris. Tikėta, kad beržai saugo nuo piktų dvasių, neša laimę.
* Jaunų berželių šakelėmis apkaišomos palubės – tikėta, kad palubėse ant jų ateinančios pasiilsėti klaidžiojančios vėlės.
* Moterys įsirišdavo į skarelę dvišakę beržo šakelę kartu su duonos gabalėliu ir tokią skarelę prisirišdavo prie liemens. Ji turėjo saugoti nuo nelaimių, gyvatės įkandimo.
* Mergiotės turi savo Sekminių paslapčių: pinama po tieka vainikų, kiek berniokų nusimačiusios. Niekam nematant juos paleidžia tvenkinin ar upės užutekin: katras vainikas priplauksiąs prie mergaitės vainikėlio - tas ir būsiąs jos…
* Per Sekmines šventinamas vanduo upėse ir ežeruose, todėl tik nuo Sekminių galima maudytis (laumės užleidžia savo vandenis), sėstis ir voliotis ant žemės. Po Sekminių, Mėnulio pilnatyje žiniuonės vidurnakty eina žoliauti.
* Jei imsiesi per Sekmines šluostyti langus, stalus ir suolus - žvirbliai javus nules.
* Mergikėm po sekminių derėtų apkasti rūtas, kad gražiai krūmytųsi.
* Nuo Sekminių iki Šv.Trejybės nieko sėti nevertėtų: ta savaitė "žolinė" - javai žolėse prasmegsią.


Sekminių papročiai

* Ankstyvą Sekminių rytą piemenys išgindavo karves, o jų ragus apkaišydavo beržų šakelėmis ar net pririšdavo prie ragų ir visus nedidelius berželius. Tikėta, kad tokios karvės bus ramios, sveikos ir pieningos. Bandos bulių puošdavo skerdžius. Piemenėlės puošdavosi beržų vainikais, piemenys už kepurių užsikišdavo lauko gėlių. Parginusius bandą sutikdavo namų šeimininkė. Ji apdovanodavo piemenis kiaušiniais, sūriu, pyragu. Jei pasitaikydavo, kad šeimininkė vaišių pagailėdavo, prie jos karvės ragų piemenys pririšdavosausų medžio šakų ar net ir kelmą.
* Įvairiose Lietuvos vietose skirtingai – vienur po pietų, kitus vakarear net per naktį vykdavo „Piemenų pautienės (kiaušinienės)“. Piemenys dainuodavo dainas, kepdavo kiaušinienę. Senais, pagoniškais laikais, kiaušinienė buvo aukojama dievams, kad banda būtų sveika, karvės pieningos. Suvarę į vieną krūvą gyvulius, piemenys mesdavo per juos žalią kiaušinį. Sudužęs kiaušinis buvo geras ženklas – kad gyvuliai bus sveiki ir vaisingi. Sudužęs kiaušinis reiškė ir tai, kad bus gera vasara, užaugins didelį derlių.
* Antrąją Sekminių dieną vykdavo dar įdomesnės apeigos. Susirinkęs jaunimas vaidindavo vestuves. Merginos pasipuošdavo beržų, vaikinai – gėlių vainikais. Vestuvės buvo vaidinamos su visomis smulkmenomis – pradedant žvalgybomis, sužadėtuvėmis, baigiant pačia švente ir net vestuviniu guoliu. Vestuvinis guolis buvo padaromas iš suremtų beržų šakelių. Regis, šie jaunimo išdykavimai buvo nekuklūs. Jauniesiems sugulus, kiti stebėdavo juos pro beržų uždangą. Tokios vestuvinės apeigos buvo rengiamos, siekiant paskatinti žemės ir gyvulių vaisingumą. Moters organizmas tiesiogiai sietas su žeme. Tikėta, kad vaisinga motina gali paskatinti žemės vaisingumą.
* Į Lietuvą atėjus krikščionybei, Sekminės tapo krikščioniška švente. Sekmadienį bažnyčioje laikomos mišios, altorius puošiamas jaunų berželių šakelėmis, šventinamas vanduo.

Taigi galima drasiai sakyti Sekminės - pavasario išlydėjimo ir vasaros pasveikinimo šventė.
Tad, belaukdami šiltos vasaros pasveikinkite vieni kitus su Sekminėmis.

Sekminės :: Šventosios Dvasios Atsiuntimas
Patiko [1]Nepatiko [0]

Patiko Patiko Nepatiko Nepatiko

Jūsų nuomonė, mums padės tobulėti
Užsiskaitome tik vieną (pirmą) Jūsų nuomonę.
Jei turite ką plačiau parašyti.. administratoriaus el. paštas llaimaa[et]gmail.com
Nuomonių statistika ateityje bus atrandama čia

Padangos pagal sezoną, ką svarbu žinoti?..... Svarbu ne tik išsirinkti tinkamas padangas pagal sezoną, bet ir laiku jas keisti. Žieminės padangos turėtų būti sumontuotos, kai oro temperatūra pradeda reguliariai nukristi iki 7°C ar žemiau...

Kaip sukurti unikalų dizainą maišeliams su spauda?..... Unikalus maišelių dizainas gali turėti didelę įtaką jūsų prekės ženklo atpažįstamumui ir patrauklumui rinkoje. Kokybiškai sukurtas dizainas gali ne tik išsiskirti vizualiai, bet ir perduoti svarbi...

• 2024 Spalio 16 d. Trečiadienis.

• Žaliojo Medinio Drakono metai (iki 2025-01-28).

• Pasveikink varduvininkus: Ambraziejus, Aurelija, Dovaidas, Dovaidė, Dovaldas, Dovaldė, Galia, Galius, Gedvyga, Greta, Grėta, Grėtė, Gryta, Grytė, Gutautas, Jadvė, Jadvyga, Magaryta, Margarita, Margaryta,

• Šios dienos istorijos faktai

• Šiandien pasiklausome: Silvester Belt - Luktelk

Siūlome paskaityti

Pėdsakas svetainėje

 NAUJAUSI straipsniai

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų, klaidų, ar norėtute pasidalinti mintimis apie šventes - brūkštelkit mums :))

Kaip nustatoma koks medus?..... Jei 50 ar daugiau procentų medaus sudėties sudaro vieno augalo, medžio žiedų rūšis, pavyzdžiui, liepos, jis jau vadinamas vienarūšiu liepų medumi. Todėl gali būti vienarūšis aviečių, liepų, šaltek
Elegantiškų namų link: 5 patarimai elegancijai jūsų namuose..... Seniai svajojate apie interjero žurnalų puslapius primenančius namus? Šiandien mes atskleidžiame keletą paslapčių, kaip pakeisti jūsų gyvenamąją erdvę iš kasdieniškos į prabangią. Vos keli
Karvės ola..... Karvės Ola yra tituluojama, kaip didžiausias Lietuvos karstinis urvas, nors tiksliau tai karstinė smegduobė su ola, esanti Biržų rajone, Karajimiškio kaime, Biržų regioniniame parke