Tradiciniai Užgavėnių valgiai

Sielai » Skaitiniai

Per Užgavėnes būdavo vaišinamas kiekvienas į namus užėjęs žmogus. Nors jis ir būtų sotus, privalėdavo kiekvieno mėsiško valgio po truputį paimti. Užgavėnių valgių, priešingai negu Kūčių, ant stalo palikti negalima. Kiekviena šeimininkė turėdavo taip apskaičiuoti, kad visko būtų nei per daug, nei per mažai.

Užgavėnių valgio liekanom buvo teikiama ir gydomoji galia. Jos sušeriamos gyvuliams ir paukščiams „nuo visų ligų“. Užgavėnių dieną paprastai mėsos ruošiama daug, visa ji turi būti suvalgoma, nes po užgavėnių prasideda Pelenų diena, (Pelenija), kai mėsą valgyti draudžiama.

Tradiciniai užgavėnių valgiai:

• ŠIUPINYS - virti žirniai su kiaulės galva ir kojomis - tai pats senoviškiausias Užgavėnių patiekalas. Pasirodo seniausią šio, ne tik lietuvių mėgto patiekalo receptą užrašė K.Donelaitis. Mažosios Lietuvos lietuviai šiupinį valgė dar praėjusio šimtmečio paskutiniajame ketvirtyje. Jis buvo verdamas iš žirnių, pupelių, kruopų, bulvių, įdedant kiaulės galvą, kojas, uodegą.

Ypatinga reikšmė šiupinyje buvo teikiama kiaulės uodegai. Sakydavo, kuris valgydamas ją ras, tai pirmas ir ves. Pirmoje mūsų amžiaus pusėje šiupinys buvo pats svarbiausias patiekalas. (Tradicinio šiupinio receptas - teksto apačioje)

• KIUNKĖ (sutinė, šutynė) – mėsos ir bulvių troškinys, kartais patiekiamas kaip šiupinio pakaitalas ir gaminamas itin paprastai. (Tradicinis kiunkės receptėlis teksto apačioje)

• UŽGAVĖNIŲ AVIENOS SRIUBA – avienė, kuri paprastai valgoma su kukuliais (miltiniais, bulviniais, duonos,). Pagoniškoje tikyboje, tautosakoje, etnologijoje avis, kaip ir žirgas, arklys, priskiriama garbinamam ir puoselėjamam gyvūnui. Išlikusiuose metraščiuose, Lietuvos statute, Lietuvos metrikuose randame daug vietų, kur minimos avys, jų vieta mityboje. Smetoninės Lietuvos laikais per metus būdavo pjaunama apie 3 milijonus ėriukų – kitaip sakant, kiekvienas žmogus per metus suvalgydavo mažiausiai po vieną ėriuką, – šiandien vienam statistiniam lietuviui tenka tik 40 g avienos. Pasirodo aviena yra laikoma geriausia mėsa, valgiai iš kurios yra lengvai virškinami ir gerai organizmo įsisavinami. (Skanios avienos sriubos receptėlis - teksto apačioje)

• BLYNAI - kaip ir dabar, taip ir seniau buvo kepami. Dažniau kepdavo miltinius blynus. Kartais į jų tešlą įplakdavo ir kiaušinių. Kiek rečiau buvo kepami bulviniai blynai. Vėliau blynai pamažu pakeitė šiupinį. Jais būtinai vaišindavo svečius. Valgydavo vakare. Rūgščius blynus kepdavo iš mielinės tešlos, raugintos apie parą. Jie ypač populiarūs Žemaitijoje.

• SPURGOS – raugintos arba neraugintos gerųjų miltų tešlos bandelės, virtos taukuose. (Skanių ir greitai paruošiamų spurgyčių receptas - teksto apačioje)

• ŠALTIENA - tradicinis užgavėnių valgis. Ją verda iš kiaulės ausų, kojų, galvos, paliktų nuo kalėdinių skerstuvių (Teksto apačioje atrasite ir tradicinės šaltienos receptėlį)

• MIEŽINIS ALUS - priskiriamas prie tradicinių užgavėnių gėrimų. Jį ruošdavo užgavėnėms iš anksto, netgi užsiraugdavo tuoj po Kalėdų. Taigi, miežiniam alui receptukas kaip ir pavėluota.. tad, receptukas, kaip sakoma įtraukiamas į mūsų numatytų darbų sarašėlį :)))

Per užgavėnes stengiamasi paruošti ne tik gausų stalą, bet ir kaip nors jį įtvirtinti namuose, išsaugoti jį ateičiai. Dėl to maistas buvo aprūkomas dūmais, šlakstomas švęstu vandeniu. Šie papročiai žinomi visoms Europos tautoms, nes jie į krikščionybę atėjo iš antikos laikų. Europos tautos išlaikė ir savų papročių:

• Prirakinti šventinį stalą grandine (austrai, lenkai-mazoviečiai, čekai, slovakai).

• Apjuosti stalą šiaudu pyne (lenkai ir slovakai).

• Tai magiško rato įvaizdis, o šiaudai – ir derlingumo simbolis.

• Ypatingą reikšmę turėjo ir magiški valgių skaičiai – 3, 7, 9, 12. Šie skaičiai magiškais laikomi ne vien europiečių.

Visos Europos tautos turi Užgavėnių vakarienės specifinius pavadinimus, susijusius su sotumu, daugybe riebalų:

• Čekai - “dosnus vakaras”

• Slovakai - “abžorų vakarienė”.

• Austrai - “ligota vakarienė”.

• Vokiečiai - “vakaras su pilnu skrandžiu”

..ir kiti “mėsinė vakarienė”, “storulių vakarienė”, “riebioji vakarienė”...

Smarkiai apkrauti stalą, tai gana vėlyvas paprotys. Juo norima parodyti, kas tais metais buvo užauginta, o daugelis valgių buvo vartojami ir kasdienybėje. Žmonės manė, kad gausūs valgiai yra kitų metų derlingumo ir vaisingumo pagrindas.

• Tradicinis šaltienos receptas

J u m s r e i k ė s: Pora kiaulės kojų ir kulniukas (karka),
Morka, svogūnas, truputis česnako,
Lauro lapeliai, kvapieji ir juodieji pipirai, gvazdikėlis, druska,
Jei mėgstate galite įberti ir vegetos ar šiaip mėgstamų prieskonių.

Mėsa (kauliukai) nuplaunama, užverdama ir pirmas vanduo nupilamas. Tuomet mėsa užpilama švariu (vandens reikia nepamažinti, ypač jei virsite paprastame puode, per ilgą laiką daug nugaruos), verdama ant silpnos ugnies ilgai 2,5 - 3 val. arba kol nuo kaulų labai lengvai atsiskirs mėsa.
Prieš baigiant virti sudedama pjaustytos ar tarkuotos morkos, svogūnas, česnako truputis bei visi pavardinti prieskoniai.
Kai mėsa lengvai atsiskiria nuo kaulų, kojas ir karką išsiimam į indą ir su šakute bei peiliu išrenkama kauliukai, mėsa susmulkinama ir sudedama atgal į sultinį. Jei trūksta druskos, įdedame papildomai. Šiaip druskos turėtų jaustis, nes atšalus šaltienai, joje druska mažiau jausis. Jei įdėjote druskos dar kelias minutes paverdate ir viskas.. šaltiena išvirta... belieka išpilstyti į lėkštes, atšaldyti ir padėti šaltai arba į šaldytuvą, kad sustengtų.
Skanaus ;)

• Tradicinis kiunkės receptas

J u m s r e i k ė s: Bulvių,
Kiaulės galvos ir kojų,
mėgstamų prieskonių.

Bulvės nuskutamos ir kartu su mėsa sudedamos į vandenį, kurio užpilama mažiau negu verdant sriubą, bet daugiau negu paprastas bulves. Viskas šutinama kol bulvės gerai išverda. Po to sudedami mėgstami prieskoniai ir patiekalas jau paruoštas. Tuo atveju, kai mėsa iš anksto jau gerai išvirusi, ji kartu su sultiniu sudedama ant išvirusių bulvių ir dar kiek pašutinama.
Skanaus ;)

• Tradicinio šiupinio receptas

J u m s r e i k ė s: 500 g geltonų žirnių,
4 svogūnų,
mėgstamų prieskonių,
druskos, pipirų,
1 valgomo šaukšto mairūno,
1 rūkytos kiaulės galvos,
1 kg bulvių.

Nuplauti žirniai brinkinami vandenyje per naktį. Tame pačiame vandenyje juos reikia virti pridėjus smulkintų svogūnų, prieskonių, druskos, mairūno ir, žinoma, kiaulės galvą. Kitame puode reikėtų virti nuskustas bulves. Kai mėsą išimsite iš košės, ją atvėsinkite ir nuimkite nuo kaulų, būtinai nupjaukite odą. Mėsą reikia smulkiai supjaustyti, o bulves, kartu su žirniais sumalti į košę. Tada į tą košę dėti mėsą, paskaninti pipirais ir druska. Šiupinys gali būti tiekiamas su spirgučiais, raugintais kopūstais.
Skanaus ;)

• Skanių ir greitai paruošiamų spurgyčių receptas

J u m s r e i k ė s: 2 pakeliai varškės,
3 kiaušiniai,
truputėlis druskos,
cukraus pagal skonį,
sodos arba kepimo miltelių,
miltų (nereikėtų padauginti, nes gausis kietos).

Varškę ištrinti, sudėti kiaušinius, druską, cukrų. Viską išmaišyti iki vientisos masės, dėti miltų ir išminkyti iki tol kol nelips prie rankų.
Tuomet tešlą iškočioti ir daryti mažas spurgytes ar barokėles, virti aliejuje iki auksinės spalvos.
Skanaus ;)

• Skanios avienos sriubos receptas

J u m s r e i k ė s: Avienos gabalo,
Morkų, petražolių ir saliero šaknų,
Česnako ir svogūno,
Juodųjų ir kvapniųjų pipirų,
Lauro lapų,
Druskos pagal skonį.

Avienos mėsą virdavo su daržovėmis (česnakais, morkomis, petražolių šaknimis, svogūnais, ir salierais). Pirmąsias putas nugraibydavo, o mėsą virdavo ant silpnos ugnies tol, kol ji lengvai atsiskirdavo nuo kaulų. Baigiant virti, pasūdydavo, įberdavo laurų lapų, juodųjų ir kvapiųjų pipirų ir, uždengus dangtį, viralą su visa mėsa pastatydavo šiltai.
Skanaus ;)

• Purūs miltiniai kukuliai prie avienos

J u m s r e i k ė s: 500g aukščiausios kokybės kvietinių miltų,
vienos stiklinės karšto vandens,
vieno kiaušinio,
druskos.

Vandenyje ištirpinkite druską, kiaušinį suplakite ir supylę į išsijotus miltus, išminkykite tešlą. Palikite tešlą sunokti. Po to suformuokite 5 centų storio volelį, supjaustykite tešlą ripkelėmis ir virkite pasūdytame ir čiobreliais pagardintame vandenyje, kol iškils. Išgriebtus, subadykite mediniu virbalu.
Šiuos kukulius galima valgyti ir kaip atskirą patiekalą su grietine arba spirgų su svogūnais padažu.
Skanaus ;)

• Kretingališkių bulviniai kukuliai prie avienos

J u m s r e i k ė s: 700 g virtų bulvių,
200 g kvietinių miltų,
1 kiaušinio,
druskos.

Virtas bulves sutrinti ir su kitais ingredientais išminkyti tešlą. Suformuoti graikinio riešuto dydžio kukulius ir išvirti pasūdytame vandenyje. Šie kukuliai skanu ir vieni su įv. mėgstamais padažiukais.
Skanaus ;)