Velykų tradicijos pasaulyje

Šventėms » Belaukiant švenčių » Kūčios » Kalėdos » Valentinas » Užgavėnės » Velykos » Helovinas » Vestuvės » Kalendorius

Velykos – viena svarbiausių krikščioniškų švenčių. Ji simbolizuoja Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų ir yra minima visose krikščioniškose šalyse. Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties ir pavasario lygiadienio Tai kilnojama šventė. Šios šventės minėjimas susideda ne tik iš margučių ridenimo ar burtų traukimo, bet taip pat dar ir iš begalės įvairiausių tradicijų. Velykų tradicijų gausu ne tik Lietuvoje, bet ir visose krikščioniškose šalyse. Visos šios tradicijos – Prancūzijoje, Ispanijoje, Čekijoje, Australijoje Meksikoje, Anglijoje ir kitose šalyse - unikalios ir nepakartojamos.

Velykiniai margučiai

Velykos Anglijoje

Anglijos - miestuose Velykos nėra minimos labai iškilmingai, todėl būtent kaimuose galima pastebėti daugiausia Velykų tradicijų. Vis dėlto, ir didžiuose miestuose galima pamatyti Velykų tradicijų apraiškų. Velykų sekmadienį, įvairios šokių trupės, kurias sudaro daugiausia vyrai, šoka senovinius pavasario šokius. Yra manoma, jog šie šokiai turi išbaidyti žiemos dvasias.

Anglijos kaimuose Velykos švenčiamos itin iškilmingai ir su didžiuliu atsidavimu. Bažnyčios puošiamos gyvomis gėlėmis.

Pagrindinis Velykų veikėjas — velykinis kiškis arba triušis, kuris simbolizuoja gausą ir vaisingumą ir būtent kiškis ir išslapsto velykinius kiaušinius, kurių paieškos vaikams virsta smagiausia šventės pramoga.

Per Velykas čia taip pat labai populiarios įvairios namuose keptos bandelės, tradiciškai kepamos kryžiaus formos bandelės ir pyragai su namuose darytu marcipanu. Teigiama, kad bandelės pradėtos kepti dar žiloje senovėje ir kryžius ant bandelių pieštas, kaip pagonių ženklas, simbolizuojantis saulės arba gyvybės ratą.

Antrasis angliškų Velykų atributas — žvakės. Gaminti joms puošmenas daugelyje šeimų yra net svarbiau nei marginti kiaušinius.

Taip pat plačiai paplitęs paprotys keistis velykiniais margučiais su giminaičiais ir draugais, puošti šventinį stalą ir pan.

Velykų stalas Anglijoje puošiamas panašiai kaip ir pas mus: pavasarinėmis gėlėmis, kiškių figūrėlėmis, krepšeliais su margučiais. Išskirtinis elementas — tai baltos lelijos. Be jų anglai neįsivaizduoja puošnaus Velykų stalo. Taip pat, ant stalo deda 11 baltų marcipano rutuliukų su kokosais, kurie simbolizuoja 11 apaštalų.
Velykos Argentinoje

Argentinoje Velykų rytą yra įprasta keistis margučiais ne tik su artimiausiais šeimos nariais, bet ir su bičiuliais, kolegomis, bendruomenės nariais, tad Velykos virsta didele vieni kitų lankymo švente, čia neapsieinama be gausių vaišių su kepsniais ir lobio ieškojimo, kuriame dalyvauja visi susirinkusieji.
Velykos Australijoje

Australijoje Velykų simbolis yra ne šokoladinis zuikis, o šokoladinis triušinis bandikutas. Triušinis bandikutas, dar vadinami bilbiais – tai sterblinis maždaug 30 cm dydžio žinduolis. Taip pagerbiama ši sparčiai nykstanti gyvūnų rūšis.
Velykos Brazilijoje

Ryškiaspalviais karnavalais garsėjanti Brazilija Šv. velykas švenčia taip pat spalvingai ir smagiai. Miestuose rengiamos triukšmingos šventės, kurias vainikuoja iškamšos vaizduojančios Jėzų išdavusį Judą Iskariotą, sudeginimas.

Taip pat, Brazilijoje tėvai slepia šokoladinius kiaušinius, o vaikai jų linksmai ieško.
Velykos Čekijoje

Čekija - velykos Čekijoje yra vadinamos tradiciniu pavadinimu Velikonoce. Velykų tradicijos Čekijoje gausiausiai puoselėjamos kaimuose ir mažuose miestuose. Velykų Pirmadienį vaikinai simboliškai čaižo merginų kojas su šakelėmis. Yra manoma, kad tokia tradicija turi suteikti sveikatos ir jaunystės. Kol mergina yra čaižoma, vaikinai dažniausiai gieda įvairias giesmes, prašydami kiaušinių. Apdovanodama vaikiną, mergina paduoda nudažytą kiaušinį ar saldainį ir užriša kaspiną ant šakelės.

Rankomis dažyti kiaušiniai (kraslice) Čekijoje yra pagrindinis Velykų simbolis. Dažniausiai kiaušinius dažo merginos Velykų Sekmadienį, kol vaikinai ruošia šakeles tradiciniam čaižymui. Velykų metu taip pat yra rengiamas ir nacionalinis Velykų kiaušinių konkursas Prahoje ir mažesni konkursai kituose Čekijos miestuose.
Velykos Egipte

Egipte pasninkas tęsiasi net 55 dienas, jo metu negalima valgyti mėsos, žuvies, kiaušinių bei pieno. Vieną savaitę prieš Velykas laikomasi dar griežtesnio pasninko – dažniausiai valgomos tik daržovės ir pupelės. Verbų sekmadienį bažnyčia puošiama gėlėmis bei verbomis, vaikams duodamos puokštės verbų, kurios šventinamos ir namuose laikomos visus metus.

Per Velykas lankomasi pas gimines ir draugus, valgomi velykiniai pietūs. Velykų pirmadienis, antroji velykų dieną – žmonės paprastai ilsisi parkuose, soduose, keičiasi margučiais.

Taip pat, iš senovės dar išlikęs paprotys šventinį rytą deginti iškamšas arba senus drabužius, tikima, kad taip atsikratoma visų praėjusios žiemos negandų.

Egipte tradicinis velykinis patiekalas yra keptas kalakutas arba avienos kumpis.
Velykos Etiopijoje

Etiopijoje Velykų dieną švenčiama - Fasika.

Taip pat, gyvas paprotys - simboliškai paskersti vištą.

Tradicinis velykinio stalo akcentas - patiekalai iš ėriuko ar avies mėsos.
Velykos Gajanoje

Gajanoje, Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje Velykų proga egzistuoja tradicija - leisti spalvotus aitvarus, kurie simbolizuoja Jėzaus prisikėlimą ir kilimą į dangų.
Velykos Graikijoje

Graikijos Korfu sala - nenustebkite, jei Velykų metu besilankant Graikijos Korfu saloje virš galvos prašvilps puodynė ar vaza. Velykų šeštadienį pro salos gyventojų langus ir balkonus pasipila molinių indų kruša.

„Bažnyčių varpams paskelbus apie Kristaus prisikėlimą, žmonės iš balkonų meta vandens ar vyno sklidinus ąsočius – garsiausiai dūžta pilni indai. Tai savotiškos varžybos – didžiausius indus išmetę žmonės sulaukia daugiausiai plojimų“, – pasakoja Sylvana Rapti (Socialistų ir demokratų aljansas, Graikija).

Pasak europarlamentarės, molinių indų mėtymas neša laimę, o į užantį įsidėta šukė neš laimę visus ateinančius metus. Politikė įtaria, kad šis paprotys atkeliavęs iš Venecijos arba atėjęs iš pagoniškų laikų. Venecijoje Naujųjų metų rytą išmetus senus daiktus buvo tikima, kad ateinantys metai atneš naujų, geresnių daiktų. Puodynių daužymas pagoniškais laikais simbolizavo pavasario atėjimą ir naujo derliaus laikymą naujuose induose.

Graikai, taip pat kaip ir lietuviai, vienas kitą sveikina susimušdami margučiais. Šioje šalyje Velykos – labai svarbi šeimos šventė. Graikijoje taip pat pasninkaujama. Penktadienį vyksta procesijos, o sekmadienį einama į išpuoštas bažnyčias bei švenčiama.

Graikijoje kiaušiniai pagrinde dažomi raudonai ir simbolizuoja Jėzaus kraują (mirtį) ir prisikėlimą.
Velykos Gvatemaloje

Gvatemaloje egzistuoja graži velykinė tradicija - žolynų kilimų kūrimas - vietos bendruomenės kuria nuostabius įvairių žolynų, samanų, pjuvenų kilimus, kurie būna daugiau kaip kilometro ilgio.

Ryškiaspalviai kilimai pradedami ruošti likus savaitei iki Velykų. Velykų rytą žmonės didelėmis procesijomis žengia per šiuos kilimus į savo vietos bažnyčias.
Velykos Ispanijoje

Ispanija - velykų savaitė Ispanijoje žinoma kaip Semana Santa ir prasideda Palmių Sekmadieniu, kai yra minimas Jėzaus įžengimas Jeruzalėn, ir baigiasi Velykų Pirmadieniu. Didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Malaga ir Sevilija, Velykos minimos itin iškilmingai. Senovinių brolijų nariai rengia įvairias procesijas, susijusias su Velykomis ir jų tradicijomis. Vien Sevilijos mieste yra net 52 religinės brolijos, kurių nariai dalyvauja procesijose. Šios procesijos prasideda kiekvieną Velykų savaitės rytą, kai tik pasirodo pirmi saulės spinduliai.

Palmių Sekmadienį, dauguma bažnyčių taip pat organizuoja procesijas, paminint Kristaus įžengimą į Jeruzalę. Šiose procesijose gali dalyvauti visi norintys, ne tik brolijų nariai. Vaikai su savimi dažnai turi nedidelius palmių lapus, o suaugusieji – didžiulius palmės lapus ar alyvos šakas, pašventintas bažnyčioje.

Ispanų Velykų procesijos yra savotiška religijos viešinimo forma, besitęsianti nuo viduramžių, o jos užuomazgų reikėtų ieškoti gal net Antikoje.
Velykos Italijoje

Italijoje per Velykas kepama paprasta saldi duona, tačiau jos kepalas įgauna zuikio, viščiuko ar lėlės pavidalą. Šioje duonoje įkepamas kiaušinis. Kepant duoną būtinai turi dalyvauti visa šeima. Iškepta duona nešama pašventinti į bažnyčią, o ryte dovanojama draugams ir giminėms.

Šv. Velykų sekmadienį italai susirenka į Piazza del Duomo (liet. Katedros aikštę), kad galėtų dalyvauti nepaprastose apeigose, vadinamose „Scoppio del Carro“ (liet. Vežimo sprogimas). Vežimas plieniniu lynu sujungiamas su Katedroje esančiu altoriumi. Lygiai vidurdienį, skambant “Alleluia“, Florencijos arkivyskupas uždega balandžio formos deglą (it. colombina), kuris laidu nuskrieja iki vežimo, pripildyto gausybės fejerverkų.

Tikima, kad jei colombina nenuskrieja iki vežimo arba neįžiebia fejerverkų, laukia blogi metai.

Tradiciniai velykiniai patiekalai: fettuccine su ėrienos padažu, tradicinė lazanija, orkaitėje kepta ėriena ar ožkiena, artišokai, colomba – velykinė duona (pyragas) balandžio (karvelio) formos, kuri simbolizuoja taiką.

Velykų proga dovanojama ir šokoladiniai kiaušiniai su siurprizais viduje.
Velykos Lenkijoje

Lenkijoje Velykos švenčiamos dvi dienas. Šventės išvakarėse ir rytą tikintieji susirenka į mišias. Po jų už šventinio stalo sėdasi visa šeima, vaišės pradedamos malda.

Velykų pusryčiams valgoma šventinta pascha – velykinis varškės slėgtainis, taip pat kiaušiniai, krienai, mėsa, dešra ir, žinoma, „mozūrai“ – keturkampiai velykiniai pyragai.

Antroji velykų diena Lenkojije, dažnai vadinamas Úmigus-dyngus (šlapiasis pirmadienis) - egzistuoja paprotys laistyti vienas kitą vandeniu, tikima, kad aplietas vandeniu žmogus bus sveikesnis, jam seksis visi darbai ir bus turtingas.

Lenkai garsėja savo itin gausiu velykiniu stalu, tradiciški velykiniai patiekalai Lenkijoje - ėriena, kiaulienos dešra su baltaisiais pipirais ir muskato riešutas, bigos (raugintų kopūstų ir įvairios rūkytos mėsos gabalėlių troškinys), mazurkos (sausainiai su cukruotais vaisiais, putra (sriuba, kurios pagrindas ruginių miltų raugas).

Lenkijoje per Velykas moterys kepa tradicinius keksus ir pyragus ir įdomiausia, tai, kad maišant tešlą, virtuvėje negali būti vyrų, ypač su žilais ūsais. Teigiama, kad tuo tikima ir iki šių dienų - tikima, kad tuomet neiškyla tešla ir kepiniai gaunasi neskanūs.

Lenkijoje pagrindinė Velykinė tradicija – tai margučių dalinimasis su kaimynais.
Velykos Meksikoje

Meksikoje per Velykas vyksta Semana Santa ir Pascha.

• Semana Santa – tai savaitė nuo Verbų sekmadienio iki Didžiojo šeštadienio, primena apie paskutinę Kristaus gyvenimo savaitę.
• Pascha – tai savaitė nuo Jėzaus prisikėlimo iki kito šeštadienio.

Meksikiečiai labai religingi žmonės, todėl, be bažnytinių apeigų, visą savaitę šioje šalyje rengiami paradai. Penktadienio paradas – pats liūdniausias, jis vyksta anksti ryte, mušant būgnams bei skambant bažnyčių varpams. Eisena lėtai juda tamsiomis gatvėmis. Nešamos Šv. Mergelės Marijos bei Kristaus statulos. Daugybė žmonių stebi paradą bei dainuoja liūdnas dainas. Kartais uždegamos žvakės, kurios suteikia šviesos tamsoje. Nors tądien visi liūdi, po dviejų dienų, atėjus Velykoms, žmonės atsigauna ir džiaugiasi Kristaus prisikėlimu.

Iztapalapa miestelyje Meksikoje per Velykas vyksta renginys, kiekvienais metais sutraukiantis apie milijoną žmonių, kurie atsitraukia nuo kasdienybės ir panyra į milžinišką spektaklį, atkartojantį Biblijoje aprašytus Velykų savaitės įvykius: vaidina Jėzų, apaštalus, Mergelę Mariją, kareivius ir paprastus liudininkus. Visa bendruomenė tampa aktoriais, o visas miestelis – scena. Vaidina visi gyventojai, tačiau pagrindiniams vaidmenims atrenkami fiziškai panašiausi į savo personažus.

Pirmą kartą Kristaus kančios ir prisikėlimo vaidinimas Iztapalapoje suvaidintas 1833 metais, po žiemą praūžusios choleros epidemijos. Taip atsidėkoti Dievui nusprendė prieš ligą atsilaikę žmonės.
Velykos Norvegijoje

Norvegijoje nuo Didžiojo ketvirtadienio iki Velykų pirmadienio šalyje skelbiamos visuotinės atostogos, kurių metu nemažai gyventojų važiuoja į kalnus ar prie jūros.

Norvegijoje nepaplitęs paprotys dažyti kiaušinius, norvegai per velykas sprendžia detektyvines mįsles, įvairius kryžiažodžius - ir toks velykų praleidimo būdas yra šeimyninis. Didžioji dalis televizijų rodo daugybę detektyvinių serialų, žurnaluose gausu istorijų, kurių paslaptis siūloma išsiaiškinti patiems skaitytojams.

Įdomiai.. argi ne taip :) tad, jei tik gyvenate Norvegijoje ir jau perpratę vietines tradicijas - papasakokite plačiau.. kokios velykos pas norvegus?
Velykos Prancūzijoje

Prancūzija - laikoma šventu krikščionybės lopšiu, tad čia Velykos švenčiamos itin iškilmingai. Nuo Velykų iki Sekminių visa Prancūzija tampa didžiuliu šokoladinių kiškių ir vištų rojumi.

Prancūzijoje Velykų simboliais laikomi ne tik kiškis ar višta, bet taip pat varpai ir žuvis, vadinama Poisson dAvril. Tad, kartu su šokoladiniais kiaušiniais ir kiškiais dovanojamos ir žuvys ir varpai.

Kita svarbi Velykų tradicija Prancūzijoje – Skraidantys Varpai. Katalikai tiki, kad penktadienį prieš Velykas visi Velykų varpai skrenda į Vatikaną Romoje ir nešasi su savimi kančią ir sielvartą tų, kurie apraudojo Jėzaus nukryžiavimą. Manoma, kad šie varpai sugrįžta į Prancūziją Velykų sekmadienio rytą ir atsineša su savimi daugybę šokolado ir kiaušinių.

Pagrindinis velykų patiekalas Prancūzijoje – keptas viščiukas, desertui patiekiami pyragaičiai su šokoladiniu įdaru. Namai puošiami raudonomis juostelėmis ir įvairiaspalvėmis girliandomis.

Pietvakarių Prancūzijoje Velykų pirmadienį žmonės kepa gigantišką kiaušinienę, kurios paprastai užtenka tūkstančiui žmonių pamaitinti.
Velykos Rusijoje

Rusijoje Velykos vadinamos -Pascha - ir yra viena iš populiariausių švenčių, su savomis tradicijomis. Velykų data Rusijoje nustatoma pagal bažnytinį kalendorių, ir dažniausiai nesutampa su katalikiškojo pasaulio Velykų data. Šiemet stačiatikiai Velykas švęs balandžio 8 dieną.

Per Velykas Rusijoje taip pat gausiai yra marginami kiaušiniai. Taip pat, egzistuoja tradicija dovanoti margučius vieni kitiems, kaip gimimo simbolį, kaip Kristaus prisikėlimo simbolį. Pasak legendos, kai Marija Magdalietė imperatoriui Tiberijui padovanojo kiaušinį, kaip Kristaus prisikėlimo simbolį. Tradicinė margučių spalva yra raudona - gyvenimo ir pergalės spalva.

Tradiciniai velykiniai patiekalai Rusijoje:

• Kulič - velykinė duona arba pyragas, gaminamas iš mielinės tešlos įvairių dydžių, tačiau visuomet aukštas ir apvalios formos bei viršus padengiamas glaistu ar cukraus pudra.

• Pascha - tradicinis rusų varškės desertas, tiksliau supresuota varškė su grietinėle arba grietine ir sviestu, pagardinta razinomis arba cukatomis, riešutais. Tradiciškai nupjautinės piramidės formos, kuri simbolizuoja Dievo karstą, ant šonų daromas kryžius ir raidės XB, kurios reiškia - Kristus prisikėlė.
Velykos Švedijoje

Švedijoje velykų proga namai puošiami gėlėmis – geltonos, žalios ar baltos spalvos. Påsklilja – narcizas. Švedijoje narcizas (Påsklilja) - laikoma Velykų simboliu.

Švediškos verbos (Påskris) skiriasi nuo lietuviškųjų. Tai dažniausiai beržo šakelės, papuoštos įvairiaspalvėmis plunksnomis. Jos pradedamos pardavinėti gerokai prieš Velykas, kad pamerktos į vandenį spėtų iki šventės išleisti lapelius ir taip suteiktų namams pavasariškos gaivos.

Velykoms taip pat dažomi kiaušiniai. Tuomet jie slepiami namuose ir vaikai turi susirasti savo kiaušinį.
Taip pat, populiarus paprotys gaminti margučius iš kartono, o į jų vidų dėti po saldainį.

Pasakos ir raganavimas yra Šiaurės šalių tradicijos dalis. Per Velykas nuo ketvirtadienio iki sekmadienio po laukus ir kalnus skraido Velykų ragana – påskkärringar. Eidami kiaušiniauti vaikai persirengia raganomis ir raganiais, mainais dovanoja velykines atvirutes ar tiesiog savo tapytus piešiniukus.

Švedijoje populiarūs velykiniai laiškeliai, kurie slapčiomis įmetami į pašto dėžutes.

Velykų proga skandinavai vaišinasi įprastu maistu – silke, lašiša, mėsos kukuliais ir įdarytais kiaušiniais, bulvių apkepu. Toks pat maistas ruošiamas ir Kalėdoms ar kitų švenčių proga, tik velykų proga didesnis dėmesys būna įvairiems saldainiams ir konditerijos gaminiams.

• Janssono pagunda - tradicinis švediškas bulvių apkepas, kurį sudaro bulvės, svogūnai, grietinėlėje kepta sardinė.

Glad påsk!
Velykos Šveicarijoje

Šveicarijoje velykų simbolis yra Velykų gegutė - būtent ji šveicarams atneša margučių.

Taip pat, Šveicarijoje velykų proga populiaru išpuošti šulinius ir fontanus: taip pagerbiamas gyvybės ir atsinaujinusio gyvenimo simbolis – vanduo.

Jei gyvenate Šveicarijoje ir jau perpratę vietines tradicijas - papasakokite plačiau.. kokios velykos Šveicarijoje?
Velykos Vengrijoje

Vengrijoje tradiciškai velykų išvakarėse tikintieji dažo margučius visomis vaivorykštės spalvomis, vyrauja ryškios spalvos. Taip pat, egzistuoja tradicija vėlai vakare į lovą miegantiems vaikams padėti mažas dovanėles.

Vengrijoje priimta dovanoti dažytus ar šokoladinius kiaušinius, angelų figūrėles bei šventųjų skulptūrėles. Margučio dovanojimas Vengrijoje laikomas sėkmę nešančiu ritualu.

Antrąją velykų dieną, senovėje egzistavo tradicija laistyti vandeniu, kuris šiais laikas yra keičiamas tiesiog kvepalais. Pagal tradiciją, tam kuris tave apšlaksto kvepalais būtina padovanoti arba bučinį arba margutį.

Vengrų Velykos neįsivaizduojamos be kumpio – kepto, virto ar rūkyto. Net velykiniai kiaušiniai verdami kumpio nuovire ar sultinyje. Būtinas priedas prie kumpio yra krienai taip pat, tiesiog būtina ant stalo kvietinių miltų, pynės formos, duona.
Velykos Vokietijoje

Vokietijoje Velykos visada būna margos ir labai įdomios, su gausiomis bei iškilmingomis procesijomis.

Vokietijoje gyvuoja paprotys, kad penktadienį ir šeštadienį prieš Velykas negalima dirbti. Šeštadienį vokiečiai skiria velykiniam laužui (velyknakčio tradicija), kuris savo simbolika šiek tiek primena lietuviškas Užgavėnes ir Morės deginimą, nors vokiečiai jame nieko nedegina, tačiau tai — žiemos pabaigos, šilto metų sezono pasveikinimo ir visų blogų jausmų supleškėjimo simbolis.

Taip pat, graži ir palčiai paplitusi tradicija Vokietijoje tai - Velykų medis (Osterbaum) - nuo senų laikų buvo ir yra puošiami krūmai, medžiai kieme ar namuose parsineštos šakelės išmargintais išpūstais kiaušiniiais arba margintais mediniais kiaušiniais.

Vokietijos regione Frankonijoje dar yra itin populiarūs Velykiniai fontanai, vadinami „Osterbrunnen“. Fontano papuošimas miestelio centre simbolizuoja pagarbą vandeniui ir yra manoma, kad šventas vanduo Velykų dieną turi ypatingų galių. Fontanai būna papuošti mediniais dekoruotais kiaušiniais, spalvotomis girliandomis, dekoratyviniais triušiais bei gaidžiais.

Velykų rytą vokiečių šeimos susirenka prie pusryčių stalo, vaikai po visus namus ieško tėvų išslapstytų krepšelių su saldumynais ir nedidelėmis dovanėlėmis. Tai esą Velykų zuikučio dovanėlės.

Didįjį Penktadienį (Karfreitag) vokiečiai dažniausiai pagerbia vakarienės metu šeimos rate valgydami žuvies patiekalus (dažniausiai karpį, lašišą ar jūros gėrybes).

Šeštadienį visi dažniausiai keliauja į turgų pirkti kiaušinių ir visokiausių dekoracijų Velykiniui stalui papuošti.

Tradiciniai velykiniai patiekalai Vokietijoje:

• velykinis lizdas — kepinys iš mielinės tešlos su duobutėmis margučiams sudėti.
• netikras zuikis - maltos mėsos kepsnys.
• velykinis skanėstas - saldus ėriuko formos tortas.
• marcipaniniais saldainiai.