Lenkijoje Velykos švenčiamos dvi dienas. Šventės išvakarėse ir rytą tikintieji susirenka į mišias. Po jų už šventinio stalo sėdasi visa šeima, vaišės pradedamos malda.
Velykų pusryčiams valgoma šventinta pascha – velykinis varškės slėgtainis, taip pat kiaušiniai, krienai, mėsa, dešra ir, žinoma, „mozūrai“ – keturkampiai velykiniai pyragai.
Antroji velykų diena Lenkojije, dažnai vadinamas Úmigus-dyngus (šlapiasis pirmadienis) - egzistuoja paprotys laistyti vienas kitą vandeniu, tikima, kad aplietas vandeniu žmogus bus sveikesnis, jam seksis visi darbai ir bus turtingas.
Lenkai garsėja savo itin gausiu velykiniu stalu, tradiciški velykiniai patiekalai Lenkijoje - ėriena, kiaulienos dešra su baltaisiais pipirais ir muskato riešutas, bigos (raugintų kopūstų ir įvairios rūkytos mėsos gabalėlių troškinys), mazurkos (sausainiai su cukruotais vaisiais, putra (sriuba, kurios pagrindas ruginių miltų raugas).
Lenkijoje per Velykas moterys kepa tradicinius keksus ir pyragus ir įdomiausia, tai, kad maišant tešlą, virtuvėje negali būti vyrų, ypač su žilais ūsais. Teigiama, kad tuo tikima ir iki šių dienų - tikima, kad tuomet neiškyla tešla ir kepiniai gaunasi neskanūs.
Lenkijoje pagrindinė Velykinė tradicija – tai margučių dalinimasis su kaimynais.