Didžiausias pasaulio ežeras

Plotas apie 371 000 km2 (dėl vandens lygio svyravimo kinta), didžiausias gylis 1025 m. Vidutinis paviršiaus lygis ~28 m žemiau Pasaulinio vandenyno lygio.

Kaspijos jūra susiformavo maždaug prieš 10 mln. metų, kai senovinis Tetijos vandenynas pasidalijo į dvi šiuolaikines jūras – Juodąją jūrą ir Kaspijos jūrą.

Iš viso žinoma apie 70 šio vandens telkinio pavadinimų – Hirkanijos jūra, Chazarų jūra, Abeskuno jūra, Derbento jūra, ir kt. Irane Kaspijos jūrą vadina Chazarų arba Mazenderano jūra (pagal vienos iš Irano tautų pavadinimą). Dabartinis pavadinimas siejamas su pietvakarių krante prieš mūsų erą gyvenusios tautos pavadinimu.

Kaspijos jūra tyvuliuoja dviejų žemynų – Europos ir Azijos sandūroje. Ilgis iš šiaurės į pietus ~1200 km, iš vakarų į rytus nuo 195 iki 435 km, vidutiniškai 310-320 km.

Skalauja šių valstybių krantus:

Kazachstano, kranto linijos ilgis 2320 km.

Turkmėnijos, kranto linijos ilgis 1200 km.

Irano, Gilano, Mazandarano ir Golestano provincijos; kranto linijos ilgis 724 km.

Azerbaidžano, kranto linijos ilgis 955 km.

Rusijos, Dagestano ir Kalmukijos respublikos ir Astrachanės sritis; kranto linijos ilgis 695 km.

Jūros akvatorija sąlyginai skirstoma į tris dalis – Šiaurės Kaspija, Vidurio Kaspija ir Pietų Kaspija – kurių ploto santykis yra 25, 36 ir 39. Riba tarp Šiaurės Kaspijos ir Vidurio Kaspijos yra linija Čečėnės sala – Tub-Karagano kyšulys, riba tarp Vidurio ir Pietų Kaspijos – linija Gyvenamoji sala – Gan-Gulu kyšulys.