TOP meniu » Pradþia » Sielai »» Skaitiniai

Tradicinë mandala - tai taisyklingas kûrinys, daþniausiai primenantis ratà su jame ápieðtu kvadratu bei kitais simboliais, simetriðkai iðsidësèiusiais apie jos centrà.

Kitaip sakant - tai apskritimo arba kvadrato formos geometrinë kompozicija, simboliðkai vaizduojanti tam tikrà dvasinæ, kosminæ arba psichologinæ tvarkà.

Dël savo universalumo mandalos sutinkamos praktiðkai visose kultûrose ir laikmeèiuose. Mandalos bûna ritualinës arba asmeninës.Ritualinës mandalos daþniausiai susijusios su ávairiø kultûrø religinëmis tradicijomis. Plaèiausiai naudojama kaip pagalbinë meditacijos priemonë induistinëje ir budistinëje tantroje. Induistinio mandalos analogo – „jantros“ pavadinimas ðiandien nëra taip plaèiai þinomas, nors jos yra senesnës uþ mandalas.

Pagrindinës geometrinës sudedamosios mandalos/jantros dalys yra: taðkas (bindu) centre, apskritimas, kvadratas, simbolinis lotoso lapeliø vainikas, trikampis.

Yra manoma, kad jos jau kurtos pries 3000m.pr.m.e. Kurdami mandalas mûsø protëviai norëjo iðreikðti savo suvokimà apie aplinkoje vykstanèius procesus bei santyká su tais procesais - pvz., metø laikø kaita. Senëvëje daþniausiai mandalas kûrë ið spalvoto smëlio ir naudojo jas kaip gydymo priemonæ, padedanèià þmogui atstatyti savo santykius su vidine ir iðorine realybe.

Gerai apsidairius mûsø senovës kultûroje mandalas irgi galima áþvelgti ant moèiuèiø skryniø, taip pat verpsèiø, sauluèiø, audiniø raðtuose.

Vakarø kultûroje mandalas iðpopuliarino garsus ðveicarø psichiatras, psichoanalitikas K.G. Jungas. Iðanalizavæs savo paties spontaniðkai nupieðtus kûrinius ir susiejæs juos su savo savijautos pasikeitimais, jis priëjo prie iðvados, jog mandala yra þmogaus kompleksø projekcija, árankis, padedantis mums atrasti savo savastá, iðlaisvinti uþblokuotas energijas, apsivalyti nuo mentalinio ðlamðto - kaltës, pykèio, baimës, depresijos, net fizinio skausmo. Mandalos padeda þmogui pajausti save kaip visumà, pamatyti, priimti ir spræsti vidinius konfliktus, o kartu ir vystytis, tobulëti kaip asmenybei.

Mokslininkø buvo pastebëta, kad mandalos ir þmogaus akiø tinklainës struktûros yra panaðios, todël þiûrint á mandalà mûsø smegenyse vyksta aktyvûs persitvarkymo procesai. Kadangi vakarieèiai daugiau naudojasi kairiuoju, uþ logikà atsakingu smegenø pusrutuliu, o deðinysis, atsakingas uþ intuicijà ir vaizduotæ, maþiau iðlavëjæs, mandalø pieðimas ir stebëjimas padeda atkurti pusiausvyrà tarp ðiø pusrutuliø tiek fiziniame, tiek ir psichikos lygmenyse. Taèiau kà daryti, jei þmogui nepatinka ar net erzina nupieðta mandala? Tuomet reikëtø iðsiaiðkinti, kokia forma, spalva ar jø derinys yra nepriimtinas, ir juos pakeisti, perpieðti ar netgi nupieðti kità mandalà.

Meno terapeutai teigia, kad pieðinio transformacija, harmonizavimas padeda þmogui spræsti ir tas problemas, kurias simbolizuoja jo pieðinys. Harmoningai suderindamas prieðybes mandaloje, jos kûrëjas gali sutraukyti ir savo vidinius panèius, iðspræsti konfliktus ir priimti save kaip naujà, harmoningà visumà.

Þiûrint á mandalà, pasirodo galima kai kà pasakyti apie jos autoriø, pavyzdþiui, banguojanèios linijos mandaloje gali rodyti, jog jos kûrëjas gyvenime daugiau vadovaujasi emocijomis, tuo tarpu kai tiesios linijos daugiau bûdingos loginio màstymo turëtojui. Tamsios, dramatiðkos spalvos ir padrika mandalos struktûra gali signalizuoti apie rimtas emocines problemas. Mandalos sudedamos figûros netgi gali iðduoti autoriaus charakterio subtilybes...