Mandala - kas tai? :: Mandalos menas bei galia

Tradicinė mandala - tai taisyklingas kūrinys, dažniausiai primenantis ratą su jame įpieštu kvadratu bei kitais simboliais, simetriškai išsidėsčiusiais apie jos centrą.

Kitaip sakant - tai apskritimo arba kvadrato formos geometrinė kompozicija, simboliškai vaizduojanti tam tikrą dvasinę, kosminę arba psichologinę tvarką.

Dėl savo universalumo mandalos sutinkamos praktiškai visose kultūrose ir laikmečiuose. Mandalos būna ritualinės arba asmeninės.Ritualinės mandalos dažniausiai susijusios su įvairių kultūrų religinėmis tradicijomis. Plačiausiai naudojama kaip pagalbinė meditacijos priemonė induistinėje ir budistinėje tantroje. Induistinio mandalos analogo – „jantros“ pavadinimas šiandien nėra taip plačiai žinomas, nors jos yra senesnės už mandalas.

Pagrindinės geometrinės sudedamosios mandalos/jantros dalys yra: taškas (bindu) centre, apskritimas, kvadratas, simbolinis lotoso lapelių vainikas, trikampis.

Yra manoma, kad jos jau kurtos pries 3000m.pr.m.e. Kurdami mandalas mūsų protėviai norėjo išreikšti savo suvokimą apie aplinkoje vykstančius procesus bei santykį su tais procesais - pvz., metų laikų kaita. Senėvėje dažniausiai mandalas kūrė iš spalvoto smėlio ir naudojo jas kaip gydymo priemonę, padedančią žmogui atstatyti savo santykius su vidine ir išorine realybe.

Gerai apsidairius mūsų senovės kultūroje mandalas irgi galima įžvelgti ant močiučių skrynių, taip pat verpsčių, saulučių, audinių raštuose.

Vakarų kultūroje mandalas išpopuliarino garsus šveicarų psichiatras, psichoanalitikas K.G. Jungas. Išanalizavęs savo paties spontaniškai nupieštus kūrinius ir susiejęs juos su savo savijautos pasikeitimais, jis priėjo prie išvados, jog mandala yra žmogaus kompleksų projekcija, įrankis, padedantis mums atrasti savo savastį, išlaisvinti užblokuotas energijas, apsivalyti nuo mentalinio šlamšto - kaltės, pykčio, baimės, depresijos, net fizinio skausmo. Mandalos padeda žmogui pajausti save kaip visumą, pamatyti, priimti ir spręsti vidinius konfliktus, o kartu ir vystytis, tobulėti kaip asmenybei.

Mokslininkų buvo pastebėta, kad mandalos ir žmogaus akių tinklainės struktūros yra panašios, todėl žiūrint į mandalą mūsų smegenyse vyksta aktyvūs persitvarkymo procesai. Kadangi vakariečiai daugiau naudojasi kairiuoju, už logiką atsakingu smegenų pusrutuliu, o dešinysis, atsakingas už intuiciją ir vaizduotę, mažiau išlavėjęs, mandalų piešimas ir stebėjimas padeda atkurti pusiausvyrą tarp šių pusrutulių tiek fiziniame, tiek ir psichikos lygmenyse. Tačiau ką daryti, jei žmogui nepatinka ar net erzina nupiešta mandala? Tuomet reikėtų išsiaiškinti, kokia forma, spalva ar jų derinys yra nepriimtinas, ir juos pakeisti, perpiešti ar netgi nupiešti kitą mandalą.

Meno terapeutai teigia, kad piešinio transformacija, harmonizavimas padeda žmogui spręsti ir tas problemas, kurias simbolizuoja jo piešinys. Harmoningai suderindamas priešybes mandaloje, jos kūrėjas gali sutraukyti ir savo vidinius pančius, išspręsti konfliktus ir priimti save kaip naują, harmoningą visumą.

Žiūrint į mandalą, pasirodo galima kai ką pasakyti apie jos autorių, pavyzdžiui, banguojančios linijos mandaloje gali rodyti, jog jos kūrėjas gyvenime daugiau vadovaujasi emocijomis, tuo tarpu kai tiesios linijos daugiau būdingos loginio mąstymo turėtojui. Tamsios, dramatiškos spalvos ir padrika mandalos struktūra gali signalizuoti apie rimtas emocines problemas. Mandalos sudedamos figūros netgi gali išduoti autoriaus charakterio subtilybes...