Dalai Lama XIV - pilnai Jo Didenybë Tenzinas Giatso, XIV-asis Dalai Lama (g. kaip Lhamo Thondup, 1935 m. liepos 6 d. Taksteryje, Ðiaurës rytø Tibetas) – keturioliktasis, dabartinis Dalai Lama, Tibeto vyriausybës tremtyje vadovas, Tibeto budizmo (lamaizmo) dvasinis vadovas.

Dvejø metø buvo atrastas vienuoliø pagal Tibeto religijos kultinius paproèius ir garbingos ceremonijos metu vainikuotas aukðèiausiu tibetieèiø religijos vienuoliu 1940 m. vasario 22 d. Tibeto sostinëje Lasoje. Jam buvo privilegijuotas vienuolio Tenzin Gyatso vardas. 1950 m. lapkrièio 17 d. penkiolikos metø karûnuotas Tibeto valdovu. 1958 m. baigë Drepungo, Seros ir Gandeno vienuolynø universitetus. Intensyvaus lavinimosi dëka bûdamas 25 metø ásigijo vienuoliø Seros universitete aukðèiausio laipsnio diplomà Lharampa Geshe. Pripaþintas tibetieèiø ðventuoju mesiju iðsikovojo pasauliná autoritetà budizme.

Po Kinijos ávykdytos intervencijos á Tibetà, 1959 m. Kinijai numalðinus Tibeto sukilimà, Dalai Lama pasitraukë á Indijà, Dharamðalà ir aktyviai kovoja uþ Tibeto nepriklausomybæ. 1963 m. paskelbë budizmo ir Visuotinës þmogaus teisiø deklaracijos principais pagrástà bûsimos autonominës Tibeto valstybës konstitucijà, 1987 m. sudarë 5 pakopø taikos planà, numatantá paversti Tibetà taikos zona, nutraukti Kinijos vykdomà tautinæ ir religinæ priespaudà, suteikti gyventojams pagrindines þmogaus teises ir demokratines laisves bei atkurti Tibeto autonomijà.

Aktyviai keliauja po Vakarø ðalis skaitydamas paskaitas filosofijos, religinëmis, kultûrinëmis, politinëmis temomis. 1991 2001 ir 2013 m. lankësi Lietuvoje.
1989 m. apdovanotas Nobelio taikos premija.

Iðvertus „dalai lama“ reiðkia iðminties vandenynà. Matyt, ne veltui tibetieèiai savo lyderá vadina troðkimus iðpildanèiu brangakmeniu ir tiki, jog jo asmenyje ásikûnijæs begalinës uþuojautos dievas, pasirengæs vesti tautà á laimæ..