Legenda: Kaip atsirado briedžiai?.. ... Seniai, labai seniai, kai pasaulis dar tik mokėsi savo formų, o miškai buvo tokie jauni, kad jų lapai dar neturėjo spalvos, gyveno Miško Dvasia. Ji buvo sena kaip pati žemė, bet lengva kaip rūkas ..
Šv. Baltramiejus :: Gandrų išskridimo diena
Šventėms » 2026 metų kalendorius » Mėnesiai » Šiandien » Katalikų šventės » Skaitiniai
ŠVENTASIS BALTRAMIEJUS - Jėzaus apaštalas, kuriam už uolią krikščioniškojo tikėjimo sklaidą Armėnijoje (pagal kitus šaltinius - Indijoje?) buvo gyvam nunerta oda; dėl to simbolinis šventojo ženklas yra peilis.
Šv. Baltramiejus gyveno I a. jis buvo vienas iš dvylikos apaštalų. Kaip ir kiti apaštalai, jis krikštydavo žmones, atversdavo į krikščionišką tikėjimą. Manoma, kad jis atvertė į krikščionybę karalių Polimijų, o už tai karaliaus brolis Astiagas gyvam Baltramiejui nulupo odą, o paskui jį paskandino. Šv. Baltramiejus laikomas kailiadirbių globėju. Jis vaizduojamas su peiliu rankoje, persimetęs per petį savo paties odą.
Liaudyje tai - Gandrų išskridimo diena. Gandrai pirmieji palieka gimtinę. Lietuviams jie – šventi paukščiai. Sakoma, kad gandras atneša laimę, apsaugo nuo žaibo, gaisro, krušos. Šią dieną gandrams rengiamos palydos. Palikdami gimtinę, jie drauge „išsineša“ ir pavakarius, kurių nuo tos dienos šeimininkė šeimynai jau nebeduoda, nes diena gerokai sutrumpėjo, o darbų - sumažėjo.
Gandrai po žiemos parskridę praneša apie pavasarį, o vasaros pabaigoje – apie artėjantį rudenį. Nuo šios dienos šeimininkės tarsi padovanodavo gandrams pavakarius. Nuo šio laiko dienos pradeda trumpėti, tad būdavo nebevalgomi pavakariai.
Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Baltramiejaus varduvėmis.
Šv. Baltramiejus gyveno I a. jis buvo vienas iš dvylikos apaštalų. Kaip ir kiti apaštalai, jis krikštydavo žmones, atversdavo į krikščionišką tikėjimą. Manoma, kad jis atvertė į krikščionybę karalių Polimijų, o už tai karaliaus brolis Astiagas gyvam Baltramiejui nulupo odą, o paskui jį paskandino. Šv. Baltramiejus laikomas kailiadirbių globėju. Jis vaizduojamas su peiliu rankoje, persimetęs per petį savo paties odą.
Yra priežodis: „Nuo šv. Baltramiejaus velnias į vandenį geležį įkiša“. Mat naktys jau vėsios, todėl virš vandens telkinių rytmečiais draikosi rūko tumulai. Turi šis pasakymas ir gilią mitologinę potekstę. Tai kalviai vandeniu grūdina įkaitintą geležį. Senuosiuose baltų mitologiniuose vaizdiniuose velniai yra buvę kalviais. Suodini, paišini šlubiai darę stebuklus – visų kiečiausią medžiagą lankstė kaip panorėję ir kalė iš jos labai reikalingus žmonėms padargus. O geležį gebėjo išlydyti iš žemės – balų rūdos. Šio sudėtingo liejininkystės bei kalvystės amato dievaičiai išmokė ir žmones.
Kitų indoeuropietiškos kilties tautų mitologijose ne kitaip; pavyzdžiui, graikų dievas Hefaistas, savo žaizdrą įkūręs ugnikalnio gelmėse, herojui Achilui nukalė stebuklingus ginklus. Po Lietuvos krikšto pagoniškuosius dievaičius teko „nutremti“ į liepsningąjį pragarą, gana įprastą kalviams aplinką. O senajame kaime kalvis – labai gerbiamas žmogus; jo netgi šiek tiek būdavo prisibijoma.
Ir varlių kurkimo pabaliuose nebesigirdėti: „Dievas varlei užrakina dantis nuo šv. Baltramiejaus“. Sakmė pasakoja, kad varlė norėjusi visus žiemkenčių grūdus, beriamus į dirvą, sušlamšti; Dievas ir nubaudęs ją už godumą. Taip primenama, kad jau laikas ruoštis svarbų svarbiausiam rudens darbui – rugių sėjai.
» S k a i t y t i a n t r ą d a l į
Šios išskirtinės dienos orai esą pranašiški: „Jeigu lyja per Baltrų, šlapias bus ir ruduo“. Bet tai nėra blogai, – Mažosios Lietuvos „Prūsiškose kalendrose“ įrašytas toks laukininkų pastebėjimas: „Baltramiejaus lytus pildo būrams aruodus“. Šiaip jau artimiausių dienų orus vasarą padėdavo atspėti gandras: jei neša snape lizdui taisyti velėną – bus lietaus, jei žagarą ar kokį virbą – lauk vėtros. Todėl ir palyginama – „mandras kaip gandras“.
Apie šią rudens nuojauta paženklintą dieną senovėje būdavo rengiami dideli turgūs. Nuėmus javų derlių juk matosi, ko perdaug užaugo, o ko trūksta. Įdomiai nusakomas jų laikas: „Nuo švento Jono iki jomarkėlio – devynios nedėlaitės“. Skuodo rajone tas rudenio jomarkėlis buvo vadinamas Morine. Nelabai aiški vardo kilmė; gal nuo žodžio „morys“ – tinginys. Kas vasaros gėrybių pats neprisiaugino, gali dabar turguje nusipirkti. Senovėje kaimas kerdžių samdydavo tik iki šv. Baltramiejaus; po šios dienos galvijai ganytis paleidžiami laisvai, nes javų plotuose palikusios tik ražienos. Apie šį metą seniau kaime būdavo pjaunamos avys. Kad kailis būtų tvirtesnis, kailinukai neišsišertų, ilgiau nešiotųsi, reikėdavo sulaukti mėnulio senagalio. Avelių kirpimui tas laikas taip pat tinkamas; jo vilna, vadinama nuobarine, pati geriausia verpimui. Veislei gi palikdavo avinukus, atsivestus per jaunatį. Beje, ir apaštalo Baltramiejaus simbolinis ženklas yra peilis, mat už uolią krikščioniškojo tikėjimo sklaidą Armėnijoje jam buvo gyvam nunerta oda. Tokių sutapimų mūsų liaudiškame kalendoriuje rastume ne vieną. Kitaip ir negali būti: čia sureikšmintos tos dienos, kurios buvo svarbios tradicinei gyvensenai bei atitinka virsmus gamtoje. Kaip tas gandrų išskridimas iš Lietuvos.
Lietuvos miestuose apaštalo Baltramiejaus šventė turi gilią istorinę atmintį. Šventės išvakarėse Vilniuje 1595 metais įsikūrė pirmieji amatų cechai. Todėl šv. Baltramiejus mūsuose laikomas amatininkų globėju. Cechas pirmaprade sąvokos prasme nėra gamybinės patalpos, – tai labai savita viduramžiais Europos miestuose gimusi organizacija. Jos tikslas – apsaugoti laisvųjų amatininkų nepriklausomybę nuo feodalų ir pirklių, suteikti teisę dalyvauti miesto valdyme, išlaikyti gaminių monopolį savojoje rinkoje, apsiginti nuo svetimšalių meistrų konkurencijos..
Siūlome pasidairyti..
Kalėdiniai, naujametiniai darbalaukio fonai
... arba tapetai arba tiesiog walpapers. Taigi, švenčių proga papuoškime monitoriaus ekraną.....
Anykščių regioninis parkas
... tai parkas šiaurės rytų Lietuvoje, įsteigtas 1992-09-24, lankytojus vilioja bene žinomiausias Lietuvoje miškas – Anykščių šilelis, rieduliai Puntukas ir Puntuko brolis, Karalienės liūno šaltinis..
Šv. Valentino dienos tradicijos pasaulyje
Šv. Valentino dienos tradicijos labai įvairios – nuo gėlių ir širdelės formos saldumynų dovanojimo iki prisipažinimo meilėje. Daug kur populiaru šią dieną susižadėti ar susituokti. Tad, kelios..
Gėlėta dieta
Iliustracija: sugeneruota DI... Viskas prasidėjo sekmadienį, lygiai devintą vakaro. Ponia Elena, ką tik sėkmingai „pribaigusi“ paskutinį riebų „Seklyčios“ torto gabalą ir pedantiškai nusivaliusi kremo likučius nuo pagurklio..
Šv. Kalėdų dvasia pulsuojantis Kaunas 2017
... Burbulai Laisvės alėjoje šiemet nuostabūs, o va pagrindinė Kauno eglutė, šiek tiek nuvylė, turbūt labiausiai Lietuvoje kritikuojama kalėdinė eglutė, ir ko gero didžiausios strėlės tenka ne pačiai..
Testas - Mėgstamiausia spalva
Iliustracija: sugeneruota DI... Spalvos kalba garsiau nei žodžiai – jos atspindi mūsų vidinį pasaulį, nuotaikas ir net pasąmoninius troškimus. Šis testas kviečia tave pažvelgti į save per spalvų prizmę. Mėgstamiausia spalva gali..
GYVENKIME • sveikai • spalvotai • patogiai • skaniai • draugiškai • stipriai • etiškai • linksmai • pokštaujant • grybaujant • keliaujant • su meile ir Gyvenimo būdo žurnalu!