Metai - rudenio gėrybės
Eilėraščiai apie gamtą | Autorius: Kristijonas Donelaitis | Daugiau autoriaus eilėraščių

1 dalis


Ant saulelė vėl nuo mūs atstodama ritas
Irgi palikusi mus greita vakarop nusileidžia.
Vei kasdien daugiaus ji mums savo spindulį slepia;
O šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiesia.
Vėjai su sparnais pamaži jau pradeda mūdraut
Ir šilumos atstankas išbaidydami šlamščia.
Todėl ir orų drungnums atvėsti pagavo
Irgi senystę jau graudena kailinius imtis.
Bobą su diedu blogu pas kakalį siunčia,
O kitus atšilt į stubą ragina lįsti
Ir valgius drungnus bei šiltą viralą valgyt.

Žemė su visais pašaliais įmurusi verkia,
Kad mūsų ratai jos išplautą nugarą drasko.
Kur pirm du kuinu lengvai mums pavežė naštą,
Jaugi dabar keturiais arkliais pavažiuoti nepigu.
Ratas ant ašies braškėdams sukasi sunkiai
Irgi žemes biaurias išplėšdams teškina šmotais.
Vei laukų sklypai visur skendėdami maudos,
O lytus žmonėms teškėdams nugarą skalbia.
Vyžos su blogais sopagais vandenį surbia
Ir biaurius purvus kaip tašlą mindami minko.

Ak, kur dingot, giedros jūs gi pavasario dienos,
Kaip mes, pirmąsyk stubos atverdami langus,
Šildantį šiltos saulelės spindulį jautėm?
Lyg kaip sapnas koks, kurį miegodami matom,
Ogi pabudę jo po tam trumpai paminėjam,
Lygiai taip prašoko mums su vasara džiaugsmas.
Ogi dabar purvynai, kad juos krutina vyžos,
Nei kisielius ant ugnies pleškėdami teška.
Vislab, kas pas mus lakstydams vasarą šventė
Ar plezdendams ant laukų linksmai šokinėjo,
Vislab, kas linguodams ik debesų pasikėlė
Ir, pasidžiaugęs taip, grūdelius su vabalu valgė,
Vislab jau prastojo mus ir nulėkė slėptis.
Taip laukai pasiliko mums visur gedulingi,
Irgi grožybės jų nei kapas sens pasirodo.

Krūmus ir gires linksmas jau giltinė suka,
Ir grožybes jų gaišin draskydama vėtra.
Šakos, ant kurių po lapais užgimė veislė
Ir lizdelyj nei lopšyj čypsėdama verkė
Ar apžėlusi jau po tam lakstydama juokės
Ir savo peną be momos skraidydama gaudė,
Tos vietelės jau visur taipo nusirėdė,
Kad jos nei žagarai sausi siūbuodami barška.
Ten, kur meškins ant kelmų bites kopinėjo,
O meška vaikus glūpus murmėdama žindė;
Ten, kur briedžiai draskančių vilkų nusigando,
O vilkai savo veislę kaukt ir plėšt pamokino;
Ten, kur vanags su vaikais daug sulesė vištų,
Ir varnai pulkais žąsyčius pavogė mūsų,
- Ten, žiūrėkit, ten džiaugsmai taipo pasidėjo,
Kad tikt varnos dar biaurybę rudenio garbin,
O paukšteliai su dainoms ankštai pasislėpė
Irgi be rūpesčių šaltai sapnuodami miegti.


Toliau skaityti >>>>

[Atsiuntė: Admin]

[0]   [0]

Balsuoti

Jūsų nuomonė padeda mums tobulėti
Įrašoma tik pirmą Jūsų nuomonė.
Jei turite ką plačiau parašyti.. administratoriaus el.paštas llaimaa[et.]gmail.com
Eilėraščių TOP 10

Kitas atsitiktinis eilėraštis

 Eilėraščiai tuo pačiu pavadinimu "Metai - rudenio gėrybės":

• Metai - rudenio gėrybės (16) [Kristijonas Donelaitis]
• Metai - rudenio gėrybės (15) [Kristijonas Donelaitis]
• Metai - rudenio gėrybės (14) [Kristijonas Donelaitis]
• Metai - rudenio gėrybės (13) [Kristijonas Donelaitis]
• Metai - rudenio gėrybės (12) [Kristijonas Donelaitis]
• Metai - rudenio gėrybės (11) [Kristijonas Donelaitis]
• Metai - rudenio gėrybės (10) [Kristijonas Donelaitis]
• Metai - rudenio gėrybės (9) [Kristijonas Donelaitis]
• Metai - rudenio gėrybės (8) [Kristijonas Donelaitis]
• Metai - rudenio gėrybės (7) [Kristijonas Donelaitis]
• Metai - rudenio gėrybės (6) [Kristijonas Donelaitis]
• Metai - rudenio gėrybės (5) [Kristijonas Donelaitis]
• Metai - rudenio gėrybės (4) [Kristijonas Donelaitis]
• Metai - rudenio gėrybės (3) [Kristijonas Donelaitis]
• Metai - rudenio gėrybės (2) [Kristijonas Donelaitis]
• Metai - rudenio gėrybės [Kristijonas Donelaitis]