» Mumifikacija

 TOP meniu » Pradþia » Ádomybës » Ar þinai? » Temos

 Dabar skaitote » Ar þinai? »» Egiptas

Egiptieèiai tikëjo, kad þmogaus gyvenimas nesibaigia mirtimi ir kad þmogus sudarytas ið trijø elementø: Ach, Ba ir Ka. Kiekvienas jø pats sau ðeimininkas, tik kartu gyvena kol þmogus gyvas. Þmogui mirus, jø keliai iðsiskirdavo Ach likdavæs rytø krante, nes tai buvo ne kas kita, kaip vardas.

Ba apsigyvendavo Atminimo ðventykloje tarp Rytø ir Vakarø pasaulio ribos. Ka – buvo tapatinama su balzamuotu kûnu – mumija ir gyveno kape. Nors gyvendamos atskirai, ryðá tarp savæs palaikydavo, viena nuo kitos priklausydavo. Iðlikusios tol, kol bent vienas þmogus atsimena mirusiojo vardà, aplanko jo Atminimo ðventyklà, ir kol tyèia nesunaikinama jo mumija. Be to, tikëta, kad kûnas reikalingas keliaujant po pomirtiná pasaulá. Mumifikacija – sudëtingas ir daug laiko reikalaujantis procesas, kurio menas buvo vystomas ðimtus metø.. Egiptieèiai darydavo ne tik þmoniø, bet ir gyvûnø mumijas. Mumijai, ið þmogau kûno padaryti vidutiniðkai prireikdavo 70-ties dienø. Bûtent tiek uþtruko ir faraono Ramzio II mumifikacija.


Pagrindiniai mumifikacijos etapai:

1 .Balzamuotojai iðima kai kuriuos vidinius organus.
2. Tada apie 35-40 dienø uþimdavo paèio kûno dþiovinimas. Kûnas buvo padengiamas druska, “natriu” ( Natris – druska, dideliais kiekiais randama tuometinio Egipto eþerø ir upiø krantuose.) Kol kûnas bûdavo padengtas natriu, jis bûdavo paliekamas ant nuoþulnaus stalo, vadinamo balzamavimo lova. Stalo posvirio kampas sudarë sàlygas skysèiams nuo kûno laðëti á konteinerá kol lavonas dþiûdavo.
3. Iðdþiovinus kûnà jis buvo vyniojamas lininiais tvarsèiais. Jø sluoksniø skaièius svyravo nuo 20 iki 80! Procesas turëjo uþtrukti ne maþiau kaip 15 dienø.
4. Mumija bûdavo patalpinama á karstà (sarkofagà) arba á karstø lizdà (karstas karste, o tame karste dar karstas ir t.t.) tam kad bûtø kuo geriau apsaugota nuo kapø plëðikø, þinoma, tai priklausydavo ir nuo turtinës padëties.
5. Padarius mumijà ir jà patalpinus i karstà jis buvo pastatomas kape. Senovës Egipte buvo naudojamos skirtingos kapø formos.


Kapavietës:

Senovës egiptieèiai pastebëjo, kad kûnai, palaidoti dykumoje iðdþiûdavo ir gerai iðsilaikydavo. Tai leido jiems átikëti, kad þmogaus siela, tæsia pomirtiná gyvenimà, todël buvo labai svarbu, kad siela atpaþintø savo kûnà pomirtiniame gyvenime ir galëtø jame apsigyventi. Kûno iðsaugojimas naudojant mumifikavimo technikà buvo geriausia iðeitis, taèiau velionio “statula” galëjo suteikti tik ramybës ir poilsio prieglobstá. O juk siela galëjo ir valgyti, ir þaisti ir mëgautis visai gyvenimiðkais malonumais, kuriais mëgavosi iki tol. Todël pagal Egiptieèiø laidojimo paproèius laidojimo vieta turëjo suteikti viskà patogiam gyvenimui kape.

Kapø viduje sienos buvo dekoruotos epizodais ið gyvenimo. Á kapà bûdavo dedami ir daiktai, kurie pravers mirusiam þmogui pomirtiniame gyvenime, pavyzdþiui uðebtai – miniatiûriniai tarnai, padaryti ið akmens, medþio, ar molio. Jø paskirtis bûdavo vykdyti darbus, kuriuos Ozyris, pomirtinio gyvenimo valdovas, galëjo papraðyti ávykdyti mirusájá. Daþnai jiems á rankas bûdavo áduodamas kauptukas, kirtiklis ar kitas árankis su áraðyta komanda ið mirusiøjø knygos norint uþtikrinti mirusiajam amþinà gyvenimà, á kapà bûdavo dedamos tam tikros “instrukcijos” kaip kad “Mirusiøjø knyga”. Ðioje knygoje buvo suraðyti tam tikri uþkeikimai ir kryptys reikalingi kelionëje po poþeminá pasaulá.

Kapai bûdavo trijø formø – mastabos (iki III-iosios dinastijos karaliðkasis kapas buvo mastaba), piramidës ir kapai uolose.


Mastabos:

Mastaba (arab. mastabah – akmeninis suolas) – senovës egiptieèiø laidojimo statinys ið akmens blokø.

Ties Memfiu, Sacharos plokðtikalnëje jø deðimtys tûkstanèiø. Nors ir egzistuoja pagrindiniai mastabos statymo principai – sudarytos ið poþeminës ir antþeminës dalies, arba trijø pagrindiniø patalpø – laidojimo kameros (po þeme), kambariø arba podëlio(artimieji ten dëdavo daiktus, reikalingus mirusiajam pomirtiniame gyvenime) ir maldyklos (mirusiojo pagerbimui). Dviejø vienodø mastabø niekur nerastumëte!

Mastabos nëra tokios maþos ir priplotos prie þemës kaip kad þmonës daþnai ásivaizduoja, daugelis jø kelis kartus didesnës uþ vidutinio ûgio þmogø Jø sienos iðkaltos hieroglifais, iðtapytos freskomis. . Kiekviena mastaba pasakoja atskirà istorijà, jø sienos – iðtisos knygos apie praeitá, kultûrà , tikëjimà. Daug mastabø galima pamatyti Gizoje, ðalia piramidþiø.


Kapai uolose:

Tokio tipo kapai buvo konstruojami darant tunelius kalnuotoje vietovëje tokiose kaip Egipto sostinë Tëbai. Daþniausiai tai bûdavo detaliai apgalvotos struktûros su netikrais, klaidinanèiais koridoriais ir uþblokuotomis durimis vagims apgauti Daþnai tuo paèiu tikslu buvo raðomi ir prakeikimai. Kaip mastabø ir piramidþiø, jø bûta ávairiø, ir vargðams ir labai turtingiems. Su salëmis, freskomis, brangenybëmis, bareljefais ir paprastø, ir kolektyviniø kapø.

Èia buvo laidojama daugiau nei 2000 metø, todël skardis atrodo kaip urviniø kregþdþiø lizdas. Egiptologas L.Kotrelas labai tiksliai juos apibûdino “triuðiaskylëmis”, nes iðties, rausiami uolose jie buvo chaotiðkai ir be jokios tvarkos, kad tik giliau, kad tik sunkiau surasti bûtø! Todël uþgriuvæ tuneliai dabar iðsiðakojæ vieni virðum kitø, karta senesnes kapavietes, lyg jungtø nesujungiamà! Ið Vienuoliktosios dinastijos staiga gali patekti á Devynioliktàjà, ið Dvideðimtosios á Ketvirtàjà... Iðsiruoðæs apþiûrëti Tëbø didikø kapø, leidiesi á kelionæ be jokios chronologijos. Daþniausiai jos nepastebi, nes vienas kapas nuo kito maþai kuo skyrësi, tiktai reljefø turiniu.

R E K O M E N D U O J A M ENaujasis Nemenèinës tiltas

..... Tai tiltas per Neries upæ, esantis Vilniaus rajone, Nemenèinës miesto rytuose. Pastatytas 1986–1987 metais.

Vandens pramogø nauda

.... ar þinote, kad pati reikðmingiausia vandens pramogø nauda, ðiuo metu dar ir aktualiausia.. jog stiprinama imuninë sistema. Dël vandens ðalinasi toksinai. Tad bûtent ðis procesas prisideda prie imu

Jiesios tiltas

..... Tai tiltas Kaune per Jiesios upæ, prie santakos su Nemunu, Jiesios kraðtovaizdþio draustinio teritorijoje. Tiltas jungia Panemunæ, Rokus su miesto centru.