» Lietuvos didysis kunigaikðtis Jogaila. Kæstuèio nuþudymas

 TOP meniu » Pradþia » Ádomybës » Ar þinai? » Temos

 Dabar skaitote » Ar þinai? »» Lietuvos istorija

1377 m. geguþës mën. mirë didysis Lietuvos kunigaikðtis Algirdas. Tai buvo didelis smûgis Lietuvos valstybei. Algirdas ir Kæstutis, broliðkai bendraudami, þûtbûtinëje kovoje gynë lietuviðkas þemes nuo Ordino agresijos.

Jie, iðplëtæ LDK placdarmà Rytø Europoje, mobilizavo slaviðkas þemes bendrai kovai, sudarë galimybes savo vaikams - Jogailai ir Vytautui - organizuoti ðià kovà dar platesniu tarptautiniu màstu ir galutinai atremti dviejø pasaulinio masto agresoriø - Vokieèiø Ordino ir Aukso Ordos - këslus.

Po Algirdo mirties Lietuvos didþiuoju kunigaikðèiu tapo jo sûnus Jogaila. Lietuvos didþiuoju kunigaikðèiu Jogaila buvo 1377 - 1381 m. ir 1382 - 1392 m. Apsikrikðtijæs jis gavo Vladislovo II vardà.

JOGAILA (pilnai: Jogaila Algirdaitis; lenk.: Wùadysùaw II Jagieùùo; Vladislavas II Jagiela; 1348 m. – 1434 m. birþelio 1 d.) – Algirdo sûnus, Lietuvos didysis kunigaikðtis (1377-1401), Rusijos valdovas ir tëvonis (Dux Magnus Lituanorum Russiaeque dominus et haerus naturalis) ir Lenkijos karalius (1386-1434). Pradëjo Lenkijos ir Lietuvos valdovø Jogailaièiø dinastijà.

Kæstutis pripaþino Jogailà didþiuoju kunigaikðèiu, nors ir turëjo á sostà didesnæ teisæ. Jis liko Trakø ir þemaièiø kunigaikðèiu. Ið pradþiø Kæstutis klausë Jogailos, vyko á jo ðaukiamus susirinkimus, taèiau santarvë truko neilgai - prasidëjo vidaus kovos.

Jogailos valdymo pradþioje Lietuvos vidaus ir uþsienio politika labai susikomplikavo, nes po tëvo mirties vyresnieji broliai Algirdaièiai nepripaþino Jogailos valdþios. Tad Jogailai teko kovoti su koalicija, á kurià áëjo Maskvos kunigaikðtis, Kijevo kunigaikðtis bei Livonijos Ordinas. Ðiø akcijø prieð Lietuvà iniciatorius buvo kryþiuoèiø Ordinas. Bandydama áveikti ðià koalicijà, Lietuva stengësi turëti saugø uþnugará. Jogaila, ieðkodamas iðeities, 1379 m. su Vokieèiø Ordinu sudarë 10 metø paliaubas, kurioms pritarë ir Kæstutis. Tuo pat metu Jogaila ëmë tartis dël paliaubø ir su Livonijos Ordinu. Ðios paliaubos pasiraðytos 1380 m. Taèiau pastaroji sutartis uþtikrino tik Jogailos þemiø saugumà, o Kæstuèio valdoma Þemaitija iðdavikiðkai buvo atskirta. Tais paèiais 1380 m. slapta nuo Kæstuèio Jogaila pasiraðë naujà sutartá su kryþiuoèiais. Pagal ðià sutartá Þemaitija, Trakø ir Gardino þemës, buvusios Kæstuèio þinioje, atsidûrë Ordino uþpuolimo ir pasalø pavojuje.

Apie Jogailos iðdavystæ Kæstutis suþinojo ið Ordino, kuris, suprantama, buvo suinteresuotas, kad Lietuvoje prasidëtø tarpusavio vaidai. 1381 m. pabaigoje Kæstutis apsupo Vilniaus pilá, paëmë jà, suëmë Jogailos ðeimà, o patá Jogailà iðtrëmë á Vitebskà. Kæstutis pasiskelbë didþiuoju kunigaikðèiu ir stabilizavo padëtá valstybës viduje. Buvo sudaryta sutartis su Maskva, á Lietuvà gráþo Andrius Algirdaitis. Pradëtos telkti jëgos tolesnei kovai su Ordinu.

Taèiau Jogaila ir toliau palaikë slaptus ryðius su kryþiuoèiais. 1382 m. Vilniuje ávyko perversmas Jogailos naudai. Jame dalyvavo miestieèiai, norëjæ prekiauti su Vakarais, o tam trukdë Ordinas, su kuriuo kariavo Kæstutis. Jogaila gi þadëjo su Ordinu sudaryti taikà. Taip 1382 m. birþelio mënesá Jogaila susigràþino didþiojo kunigaikðèio sostà.

1382 m. jis sudarë Braþuolës sutartá, kuria Ordinas pasiþadëjo neremti Kæstuèio ir jo sûnø. Kæstuèiui teko bëgti á Þemaitijà. Jogaila pasikvietë Kæstutá deryboms, taèiau ðis atvykti sutiko tik tuomet, kai laidavo Vytautas ir Skirgaila. Vytautui ir Kæstuèiui atvykus, Jogaila ásakë juos suimti. Po penkiø dienø kalëjimo Kæstutis buvo nuþudytas. Jogaila pavaizdavo, kad ávyko nesusipratimas, o Kæstutis pats nusiþudë.

R E K O M E N D U O J A M ESkilo televizoriaus ekranas: kà daryti?

..... Labai svarbus klausimas, ar verta ekranà taisyti? Kai kuriais atvejais finansiniu poþiûriu ekrano taisymas gali bûti nenaudingas. Pavyzdþiui, jei ásigijote pigø televizoriø, kurio gamybai naudotos

Pësèiøjø tiltas á Nemuno salà

..... Tai antrasis pësèiøjø tiltas bei vienas ið 4 tiltø á Nemuno salà, ties Maironio gatve.

Kalëdiniai rekordai

..... ávairûs rekordai vienaip ar kitaip susijæ su kalëdomis.. tad ar þinote, kad.. didþiausia pasaulyje Kalëdø eglute laikoma Gubbio Kalëdinë eglutë, tiksliau eglutë ant Ingino kalno ðlaito..