Nuotrauka: pexels.comVitaminas D – vienas nedaugelio vitaminų, kurį organizmas gali pasigaminti pats, tačiau dažnai šio kiekio nepakanka. Lietuvoje vitamino D stoka yra labai paplitusi, ypač rudens ir žiemos mėnesiais, kai saulės spindulių nepakanka natūraliai jo sintezei. Manoma, kad šaltuoju metų laiku nepakankamas vitamino D kiekis nustatomas net daugumai gyventojų. Šiame straipsnyje aptarsime, kam reikalingas šis vitaminas ir kokie yra pagrindiniai trūkumo požymiai.
Kam organizmui reikalingas vitaminas D?
Vitaminas D Eurovaistinėje dažnai ieškomas ne tik kaulams stiprinti – jo reikšmė organizmui kur kas platesnė. Viena svarbiausių funkcijų yra kalcio ir fosforo pasisavinimas. Be pakankamo vitamino D kiekio net ir su maistu ar papildais gaunamas kalcis gali būti pasisavinamas prasčiau, todėl ilgainiui gali silpnėti kaulai, dantys ir didėti lūžių rizika.
Šis vitaminas taip pat svarbus imuninei sistemai. Jis padeda reguliuoti imuninį atsaką, dalyvauja uždegiminių procesų kontrolėje ir prisideda prie organizmo gebėjimo kovoti su infekcijomis. Dėl to vitamino D trūkumas gali būti siejamas su dažnesniu sergamumu, ypač šaltuoju metų laiku.
Vitamino D reikia ir normaliai raumenų funkcijai. Kai jo trūksta, raumenys gali silpnėti, dažniau atsirasti maudimas ar skausmas, o vyresniame amžiuje gali didėti griuvimų rizika. Taip pat jis padeda palaikyti normalią dantų būklę ir atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi procese.
Vitamino D trūkumo požymiai: kaip juos atpažinti?
Vitamino D trūkumas gali pasireikšti įvairiai, tačiau jo požymiai dažnai būna nespecifiniai. Vienas dažniausių signalų – nuovargis, silpnumas ar energijos stoka be aiškios priežasties. Žmogus gali jaustis prasčiau net pakankamai miegodamas ir ilsėdamasis.
Apie galimą trūkumą gali įspėti ir dažnesnės infekcinės ligos. Jei peršalimo ligos kartojasi dažniau, o organizmui prireikia daugiau laiko atsigauti, verta įvertinti, ar netrūksta vitamino D. Dar vienas požymis – bukas kaulų ar raumenų skausmas. Jis gali būti juntamas nugaroje, kojose, sąnariuose ar kitose kūno vietose. Kartais kartu pasireiškia ir raumenų silpnumas.
Vitamino D trūkumas taip pat gali būti susijęs su nuotaikos svyravimais, prastesne emocine savijauta ar depresijos simptomais. Tai ypač pastebima rugsėjo–kovo mėnesiais, kai saulės Lietuvoje mažiau, o natūrali vitamino D gamyba odoje sumažėja.
Kai kuriems žmonėms trūkumas gali pasireikšti ir plaukų slinkimu. Vitaminas D svarbus plaukų folikulų veiklai, nes juose yra vitamino D receptorių. Vis dėlto šie simptomai nėra labai tikslūs – jie gali būti susiję ir su kitomis sveikatos būklėmis, nuovargiu, stresu ar mitybos trūkumais. Vienintelis tikslus būdas patvirtinti vitamino D trūkumą yra kraujo tyrimas.
Kas rizikuoja labiausiai?
Didesnę vitamino D trūkumo riziką turi žmonės, gyvenantys Lietuvoje ir kitose Šiaurės Europos šalyse. Spalio–kovo mėnesiais saulės aktyvumas čia per mažas, kad oda pagamintų pakankamai vitamino D, todėl jo atsargos organizme dažnai mažėja. Rizika didesnė ir biuro darbuotojams, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia patalpose, o lauke būna tik ryte ar vakare.
Vitamino D trūkumas dažniau nustatomas vyresnio amžiaus žmonėms, nes su amžiumi oda jį gamina ne taip efektyviai. Didesnę riziką turi ir tamsesnę odą turintys žmonės – daugiau melanino odoje mažina UVB spindulių poveikį, todėl vitamino D sintezė vyksta lėčiau.
Į rizikos grupę patenka ir antsvorio turintys žmonės, nes vitaminas D kaupiasi riebaliniame audinyje ir sunkiau pasiekia kraujotaką. Jo gali trūkti vegetarams ir veganams, kurių mityboje mažiau natūralių vitamino D šaltinių, taip pat nėščioms ir maitinančioms moterims, kai organizmo poreikiai padidėja.
Kaip sužinoti, ar vitamino D pakanka?
Tiksliausias būdas įvertinti vitamino D kiekį organizme – atlikti vitamino d koncentracijos kraujyje tyrimą. Jis parodo, ar vitamino D atsargos yra pakankamos, ar jau reikėtų jas papildyti. Optimaliu dažniausiai laikomas 75–150 nmol/l lygis, 50–75 nmol/l rodo nepakankamumą, o mažiau nei 50 nmol/l – vitamino D trūkumą.
Tyrimą naudinga atlikti rugsėjo–spalio mėnesiais, prieš prasidedant žiemos sezonui, arba kovo–balandžio mėnesiais, kai po žiemos vitamino D atsargos dažnai būna sumažėjusios. Tai padeda tiksliau įvertinti, ar pakanka profilaktinės dozės, ar reikia didesnio papildymo.
Suaugusiesiems spalio–balandžio mėnesiais dažnai rekomenduojama profilaktinė 2000–4000 TV vitamino D dozė per parą. Vis dėlto konkrečią dozę tikslinga derinti su gydytoju arba vaistininku, ypač jei kraujo tyrimas patvirtino trūkumą, yra lėtinių ligų ar vartojami kiti vaistai.
Šis straipsnis buvo paruoštas UAB „Azeta vaistinė“ užsakymu.
[0] 
[0]
... tai 1980-aisiais metais sukurti eilėraščiai, esantys mūsų archyve.. siūlom paskaityti ir pajusti tų metų kūrybos dvasią :)..
... Ar žinote, kad tikrieji braškės vaisiai yra maži geltoni grūdeliai uogos paviršiuje. Raudonas minkštimas tėra žiedsostis...
Iliustracija: sugeneruota DI... Vakaro sutemos lėtai ritosi per mažo miestelio gatvę, kai Elena prie savo namų slenksčio pamatė sunkų lagaminą. Šalia jo stovėjo Evelina. Dukra, kurios ji nematė dvejus metus, grįžo iš užsienio. Ji buvo nėščia, pavargusi ir sumišusi. Elenai nekilo..
... Kiekvienais metais daugybė žmonių nusprendžia mokytis užsienio kalbos. Belieka tik pridurti, kad tai yra iš tiesų puikus sprendimas, kadangi užsienio kalbų mokėjimas atveria ypač daug puikių galim..
... eilėraščių rinkinukas anklų kalba arba tiesiog angliški eilėraščiai..
Kalbant apie JAV lankytinus miestus, dažnai pirma pagalvojame apie Niujorką. Tačiau JAV yra ne tik Niujorkas – čia daug dėmesio vertų miestų, kuriuos galima aplankyti. Beje, ne visi miestai Amerikoje..