» Kalëdø pavadinimo kilmë

 Jûs esate » Pradþia » Ðventëms »» Kalëdos

Kalëdø pavadinimu dar 1823 m. susidomëjo D. Poðka. Jis, kaip ir ðimtmeèiu vëliau K. Bûga, Kalëdas kildino ið lotyniðko þodþio calendae, kuris reiðkë kiekvieno mënesio pirmà dienà, kuomet bûdavo mokami nuoðimèiai uþ skolas.

Ið èia yra kilæs kalendoriaus pavadinimas. Slavai Kalëdø (Koliada) kilmæ aiðkina savaip. N. Kostomarovas já iðveda ið þodþio kolo ‘ratas’, kurá sieja su soliarine (saulës) mitologija. S. Solovjovas þodá koliada skirsto á kolo ‘ratas’ ir Lada, kurià jis laiko pavasario deive. P. Besonovas þodá koliada sieja su koloda ‘kaladë’ bei paproèiu jà veþioti ið kiemo á kiemà ir galop sudeginti.

Þodis kalëda, kaip þinome, yra adventiniø – kalëdiniø dainø priedainis, garsaþodis. Garsaþodþiai yra verti dëmesio. Matyt jie turëjo ne vien garsinæ, bet ir sakralinæ, jau uþmirðtà paskirtá. Pavadinimà Kalëda, mûsø manymu, galima kildinti ið daugiaprasmio veiksmaþodþio kalti, kaltis, kurio pagrindinës prasmës iðreiðkia naikinimo, nykimo ir atsiradimo prieðprieðà. Naikinimo prasmæ iðreiðkia veiksmaþodþio reikðmës ‘muðti,’ ‘tvoti’, ‘nustelbti’, ‘nuvargti’: “Kalsiu tau á nosá ir gatavas bûsi”; “Medis savo paunksniu kaldamas nukali þoles” (t. y. nustelbia); “Ðiandien labai nusikaliau”. Ðiam prasminiam laukui priklauso ir veiksmaþodis kalëti, reiðkiantis ‘smelkti’, ‘stelbti’, ‘nykti’. O ðtai to paties veiksmaþodþio prasmës ‘dygti’, ‘sprogti’, ‘luptis’, ‘ristis’ iðreiðkia naujo atsiradimà: “Kalësi ið po pernykðèiø lapø melsvos þibuoklës”; “Pagaliau kiauðiniai pradëjo kaltis vienas po kito”.

Matome, kad veiksmaþodis kalti, kaltis, ið kurio kilæs ðventës pavadinimas Kalëdos, apjungia seno sunykimà ir naujo gimimà. Ið tiesø, kad gimtø, prasikaltø Nauji metai, senieji turi mirti. S. Daukantas raðë: “Kalëdos senoje lietuviø kalboje rodo susitikimà senojo laiko su naujuoju, beje: senø metø su jaunaisiais. Tà ðventæ ðventino pradëdami naujus metus ir baigdami senuosius. Vadino Kalëdomis nuo þodþio kalti, nes praëjusiø metø atminimui kalë gaspadorius á trobos sienà viná arba ragà”. Akivaizdu, kad kalama vinis arba ragas þymëjo ir senøjø metø pabaigà, ir naujøjø pradþià.

Matome, kad Kalëdø ir Kûèiø pavadinimuose slypi ta pati silpimo, liesëjimo ir atsigavimo, atsiradimo prieðprieða, taèiau pagrásta kitokiais veiksmaþodþiais – kalti, kaltis ir kûsti-kusti. Kûèios ir Kalëdos yra virsmas, kai mirðta sena ir gimsta nauja. Tai naujo Rëdos rato pradþios ðventë, kurios metu ágyjamos savybës, lemtingos naujiems, ateinantiems metams.