Kartą žiemos laiku važiavo žmogus iš turgaus ir vežėsi pilną statinę silkių. Lapė, užuodusi silkių kvapą, pasivijo žmogų ir prašo:
- Pavėžėk mane kokį kelio galą.
Negaliu, - sako žmogus. - Sunkiai važiuoju. Tai leisk bent kojelę į vežimą įdėti.
- Dėk jau tą kojelę.
Po kiek laiko lapė vėl zaunija:
- Leisk ir antrą kojelę į vežimą įkelti!
- Kelk tą savo kojelę, - sako žmogus.
Po valandos lapė įsiprašė vežiman su trečiąja kojele, o netrukus ėmė kaulyti, kad žmogus pavėžėtų jos ketvirtą kojolę.
Žmogus sako:
- Jau tu visa nori į vežimą įsiristi, mano ir arklys nebepatrauks.
- Ką tu, - šokosi lapė. - Aš visai nenoriu į vežimą įlipti, priimk tik tu mano kojeles ir uodegėlę, o jau aš pati pėsčia eisiu.
Žmogus nusijuokė iš lapės kalbos ir leido:
- Dėk jau tas kojeles ir uodegėlę į vežimą, o pati paskui vežimą bėk.
Lapė, į vežimą įsiritusi, visas silkes iš statinės ant kelio išmėtė, ir pati, žmogui nematant, iššoko. Tada silkes susirinko, į pagirį nusinešė ir skaniai sau ėda. Kur buvęs, kur nebuvęs pasisuko vilkas ir pamatė lapę silkes beėdančią.
- Laba diena, kūmute, iš kur tiek žuvies beturinti?
- Buvau žvejoti, - sako lapė.
- Kūmute, duok ir man paragauti.
Lapė nusviedė vilkui pačią menkąją silkelę.
- Duok daugiau, kūmute, - prašo vilkas. - Tavo žuvelės labai skanios.
- Negaliu, aš pati alkana. Eik, meldžiamasis, ir pasižvejok.
- O kame tu žvejojai? - klausia vilkas.
- Aš tau parodysiu, ar man gaila?
Vakare, kai visi sugulė, lapė nuvedė vilką į vieną kaimą prie prūdo ir sako:
- Kad nori žuvies gauti, kišk uodegą į eketę. O įkišęs laikyk tol, kol žuvys į uodegą sukibs.
Vilkas įkišo uodegą ir laiko. Pradėjo vilkui uodega šalti, tas nebeapsikentęs ir sako:
- Kūmute, neištversiu, trauksiu uodegą lauk.
- Kentėk, kūmai, kentėk, dar tik mažosios žuvelės kimba. Valandą pabuvęs, vilkas vėl sako:
- Oi kūmute, man jau visiškai prastai, uodega dideliai Šalti pradėjo. Jau trauksiu lauk.
- Kentėk, kūmai, kentėk, kol didžiosios žuvys ims kibti. Vilkui bekenčiant, ir eketė užšalo. Jau ir aušti pradėjo.
Vilkas lapei sako:
- Ar jau galiu traukti uodegą laukan?
- Jau gali, - sako lapė.
Traukia traukia vilkas uodegą, mato - ištraukti nebegali.
- Kūmute, tu mano uodegą įšaldei, - nesavu balsu sustaugė vilkas.
- Kas, ar aš, meldžiamasis? Tai didelės žuvys sukibo, užtat ir nevalioji ištraukti.
Kiek besirangė vilkas, kiek besitampė - uodega nė iš vietos. O lapė dūmė tolyn nuo prūdo ir, bėgdama per kaimą, šaukia:
- Bėkit, bėkit, kiemionys, vilkas visas jūsų žuvis prūde sugaudys.
Lapė sukėlė didelį klegesį: subėgo viso kaimo bobos vilko mušti: kas su pečiadengte, kas su šluota, kas su skujine, kas su liže, kas su pagaliu degančiu, kas su kočėlu, kas su kultuve - vis vilko kailio skalbti. Vilkas, pamatęs tokią daugybę bobų atbėgant, o visas bobas su įrankiais, pabūgo, mato, kad čia nebus dorybės, sukos į rinkį kaip vijurkas, traukė uodegą lauk, kiek bevaliodamas. Uodega nutrūko, pats vilkas, pakol šalin pabėgo, gavo keletą smūgių per šonus, o uodega liko eketėj, žuvimis apkibusi. Bėga vilkas, iš apmaudo staugdamas, lapės ieškoti, už nuoskaudą keršyti.
O ta, boboms prie prūdo sulėkus, aplakstė trobas, apšniukštinėjo pečius ir, radusi kepamų dešrų, susimaustė ant kaklo, užsinešę ant apsnigto šieno kūgio ir ėda.
Atsekė ją vilkas pagal dešrų kvapą ir klausia:
- Oi kūmute, kam tu mane apgavai? Ir uodegos netekau, ir žuvų negavau.
- Kas, ar aš? - sako lapė. - Reikia mokėti žvejoti.
- Ką ten valgai taip gardžiai? Mesk ir man kąsnelį, - net seilę ryja išbadėjęs vilkas.
- Pati esu alkana, tai traukiu savo žarneles ir ėdu. Še kąsnelį.
Lapė numetė dešros kąsnelį, vilkas kapt prarijo - gardu, nėr ko sakyt.
- Ar aš galėčiau savo žarnelių paėsti? - klausia vilkas.
- Žinoma, galėtum. Tik čia pilvą prasirėžk ir trauk. Vilkas prasirėžė, bet žarnelių jam neteko paragauti - ėmė ir pastipo.
O lapė dar ilgai gudrybėmis vadavosi, kol žmogus iš jos kailio lapinę pasisiuvo.
G a i r ė s » Lietuvių liaudies pasakos » Pasakos apie gyvūnus » Pasakos apie lapes » Pasakos apie vilkus » Pasakos apie gudrumą
... Seniai svajojate apie interjero žurnalų puslapius primenančius namus? Šiandien mes atskleidžiame keletą paslapčių, kaip pakeisti jūsų gyvenamąją erdvę iš kasdieniškos į prabangią. Vos keli..
•
Aktualijos »
VERTA žinoti
... Žaliakalnio funikulierius - vienas iš dviejų Kauno keltuvų, pirmasis mieste ir Lietuvoje bei vienas seniausių veikiančių keltuvų Europoje. Funikulierius veikia nuo 1931 metų, rugpjūčio 5 d. žaliak..
•
Akims »
VERTA pamatyti
... Siuvimo medžiagų rūšys yra gana plati tema, apie kurią rašomos ištisos knygos. Vis dėlto, norėdami supažindinti jus su šia tema, nusprendėme parengti įrašą, kuriame apžvelgsime svarbiausius klausi..
•
Aktualijos »
VERTA žinoti
© Laima... Šuniuko atėjimas į namus – tai ne tik džiaugsmas, bet ir atsakomybė. Vienas svarbiausių dalykų, padedančių augintiniui augti sveikam ir laimingam, yra tinkamai parinkti žaislai. Jie ne tik pramoga..
•
Pomėgiams »
GYVŪNŲ pasaulis
Iliustracija: sugeneruota DI... Converse yra tie batai, kuriuos turi beveik kiekvienas – ir kurie dažnai guli spintoje, nes ne visada aišku, prie ko juos avėti. Iš tiesų Chuck Taylor All Star ir Chuck 70 yra vieni universaliausių sneakerių istorijoje: jų siluetas dera prie beveik..
•
Nuotaikai »
STILIAUS patarimai
Tai aikštelė esanti šalia Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos. Ši aikštelė dažnai tituluojama, kaip Kauno vizitinė kortelė, nuo kurios atsiveria viena įspūdingiausių Kauno panoramų su Ale..
•
Akims »
VERTA pamatyti
GYVENKIME •
sveikai •
spalvotai •
patogiai •
skaniai •
draugiškai •
stipriai •
etiškai •
linksmai •
pokštaujant •
grybaujant •
keliaujant •
su meile ir
Gyvenimo būdo žurnalu!
DRAUGAI • unija.lt •
[0] 
[1]
