Platono mintys :: Žymių žmonių mintys

Sielai » Mintys » Temos » Autoriai » Merfologija » Pasiklydusios mintys » Naujausios » Palik PĖDSAKĄ

• Baimė – blogio laukimo sukeltas dvasinis sukrėtimas. [Baimė]
• Galvokime, kas tikra, jauskime, kas gražu, ir norėkime, kas gera – tada suprasime kelią į malonų gyvenimą. [Gyvenimas]
• Ideali išmintis turi keturias dalis: atlikti viską taip, kaip reikia. Teisingumas: vienodai daryti ir privačius, ir viešus darbus. Tvirtumas: ne bėgti nuo pavojų, o stoti su jais akis į akį. Santūrumas: sumažinti troškimus ir gyventi vienodu ritmu. [Išmintis]
• Išminties pamatas kantrybė. [Išmintis]
• Kad įgytume draugų ir bičiulių palankumą kasdieniniuose santykiuose su jais, reikia vertinti mums rodomas jų paslaugas labiau, negu tai daro jie patys; priešingai, mūsų paslaugas draugams reikia laikyti mažesnėmis, negu apie tai mano mūsų draugai ir bičiuliai. [Draugai]
• Kas niekada mylėti neprisieks, tas niekada ir žodžio nesulaužys [Žodžiai]
• Kiekviename iš mūsų slypi baisių, laukinių, įstatymams priešingų troškimų rūšis – net ir tuose žmonėse, kurie atrodo labai santūrūs. Tai rodo sapnai. [Sapnai]
• Kūno ir proto mankšta – būtina gydymo priemonė [Sveikata]
• Kuomet žmonės priversti rinktis iš dviejų blogybių, niekas nesirenka didesnės, jeigu yra galimybė pasirinkti mažesnę. [Nesėkmė]
• Kvailys, nebūdamas nei gražus, nei tobulas, nei protingas, esti visada savim patenkintas. [Kvailumas]

[0]

[0]

Jūsų nuomonė padeda mums tobulėti

Įrašoma tik pirmą Jūsų nuomonė.
Jei turite ką plačiau parašyti.. administratoriaus el.paštas llaimaa[et.]gmail.com

Puslapiai: 1 2

Platonas jautė didelę pagarbą savo mokytojui, todėl beveik visi kūriniai parašyti dialogo forma. Sulaukęs 40 m. įkūrė filosofijos mokyklą.

Platonas suformuoja objektyviojo idealizmo sistemą. Sistema gimsta tada kai Graikijoje plačiausiai nei bet kada yra įsigalėję Demokrito atomizmas. Taigi tuomet ir užsimezga mūsų dienas pasiekiantis materealizmo ir idealizmo ginčas.

Platonas, kaip ir Sokratas stebėdamas savo krašto negandas manė, pasaulį reikia tvarkyti nekaip kitai, o moksliškai. Jis ryžosi atskleisti būties esmę, anlizuodamas žmonių gyvenimą parodyti kokia turi būti valstybė. Tikrasis žinojimas pasiekiamas protu, sąvokomis, fiksuojant tai kas daiktuose yra bendra ir pastovu. Taip atsirada pagrindinė jo filosofijos kategorija – “eidos” (idėja).

Platonui priklauso pati seniausia mus pasiekusi valstybės teorija, kurioje atskleidžiama klasikinė valstybės prigimtis. Valstybė - gyvas organizmas, todėl ją turėtų apibūdinti keturios klasikinės dorybės: išmintis, drąsa, susivaldymas ir teisingumas. Utopinei Platono valstybei būdinga griežta specializacija, t.y. valdovai - valdo, kariai - kariauja, žemdirbiai - dirba žemę. Tačiau, šioje idealiojoje valstybėje neužkertamas kelias despotizmui, piliečių teisių ir iniciatyvos suvaržymams.

Platono stengimasis suabsoliutinti protą atitraukiant jį nuo juslių, paverčia jį nenuosekliu idealistu, o ir jo sukurtos utopijos yra savyje per daug idealistiškos ir prieštaringos, kas savaime iššauks vėlesnių autorių kritiką.

Platono veikalai: Lachetas, Protagoras, Gorgijas, Sokrato apologija, Kritonas, Teaitetas, Valstybė, Politikas, Įstatymai.....