Nuo šios dienos nebetrenkia perkūnas. Šią dieną senoliai neveždavo šieno, nes manyta, kad taip gali suerzinti perkūną. Jei šią dieną nelyja, rudenį bus daug gaisrų.
Atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su šv. Lauryno diena, varduvėmis. Šv. Laurynas buvo vienas iš septynių Romos diakonų. Buvo persekiojamas už krikščionybės skelbimą ir mirtinai nukankintas ant įkaitintų geležinių grotelių. Mirė 258 m. Liaudyje tikima, kad jis saugo namus nuo gaisrų.
Šventasis Laurynas - III a. kankinys už tikėjimą. liaudyje jis, kaip ir šv. Agota, laikomas ugnies globėju, saugančiu namus nuo gaisro. Šis šventasis taip pat laikomas ir bibliotekų globėju, ir virėjų globėju.
Kai kur Lietuvoje jis pervardintas Raulynu.
Matoma darni senojo baltų tikėjimo ir krikščionybės sąjunga: ugnis - Perkūnas - Laurynas (kaip ir ugnis - Gabija - Agota vasario mėnesį). Tik Gabija (ir šventoji Agota) labiau atsakinga už moterišką, vidaus, namų, židinio ugnį, o Perkūnas (ir šventasis Laurynas) - už vyrišką, išorinę ugnį iš Dangaus.
Lauryno ašaromis vadintas ir kasmetinis meteorų srautas perseidai, kuriuos giedromis rugpjūčio vidurio naktimis stebime kaip krintančias žvaigždes.