Kiekvienais metais
trečiąjį lapkričio sekmadienį minima Pasaulinė diena žuvusiesiems eismo įvykiuose atminti. 2010-aisiais metais - lapkričio 21-oji - sekmadienis. Šią dieną minėtina - 2005 metais paskelbė Jungtinių Tautų ir Pasaulio sveikatos organizacijos.
Pagrindinis Pasaulinės dienos žuvusiesiems eismo įvykiuose atminti tikslas - dvasinis ir moralinis palaikymas žmonių, kurių šeimos nariai, draugai ar pažįstami žuvo eismo įvykiuose. Kartu siekiama dar kartą atkreipti visuomenės dėmesį į kiekvieno asmeninę atsakomybę už savo elgesį kelyje, Kelių eismo taisyklių laikymąsi, kad būtų išvengta beprasmių aukų.
Pasaulinę dieną žuvusiesiems eismo įvykiuose atminti remia ir Europos kelių policijos tinklas (TISPOL).
Kiekvienais metais visame pasaulyje eismo įvykiuose žūva daugiau nei vienas milijonas žmonių. Praėjusiais metais Europoje žuvo 35 000 žmonių, Lietuvos keliuose - 370 (vienam milijonui gyventojų teko 111 eismo įvykiuose žuvusių žmonių).
Policijos departamento duomenimis, šiais metais mūsų šalyje jau žuvo daugiau negu 260 gyventojų.
Didelis avarijų aukų skaičius akivaizdžiai byloja, kokius skaudžius ir nepataisomus padarinius neša nedrausmingas ir neatsakingas elgesys kelyje. Prisimindami žuvusiuosius dar labiau suvokiame, kad nerūpestingumas, abejingumas Kelių eismo taisyklėms tiesiogiai pažeidžia pačią svarbiausią žmogaus teisę - gyventi.
Popiežius Paulius VI yra pasakęs: "Per daug kraujo kasdien išliejama absurdiškai lenktyniaujant greičiu ir laiku; tarptautinėms organizacijoms noriai atsidedant skausmingų konfliktų gydymui, darant įstabią pažangą kosmoso užkariavimo srityje, ieškant tinkamų būdų, kaip pašalinti bado, tamsumo ir ligų rykštę, skausminga turėti prieš akis tai, kad pasaulyje kasmet šiam nepateisinamam likimui aukojama nesuskaičiuojamai daug žmonių gyvybių. Viešoji sąžinė turėtų pabusti ir apsvarstyti šią problemą lygiai taip pat karštai kaip ir keliančias viso pasaulio entuziazmą bei susidomėjimą problemas."
Kiekvienas eismo dalyvis - tiek vairuotojas, tiek pėsčiasis - yra atsakingas už savo ir kito žmogaus gyvybę, sveikatą. Kelias ir keliavimas yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis ir bendrabūvio vieta. Tad kodėl joje praliejama tiek daug kraujo, sukeliama didelio skausmo ir kančių? Atsakymas glūdi mūsų širdyse ir asmenybėse.
Minėdami žuvusiuosius keliuose, neužmirškime klausti savęs - ar aš gerbiu ir saugau savo ir kito žmogaus gyvybę, ar keliaudamas esu drausmingas, pakantus, kantrus, ar tinkamai susitvarkau su savo puikybe, pykčiu, noru pirmauti, ar suvaldau neigiamas emocijas? Ar tikrai esu atsakingas?
[gandonešis]