• Anglijoje pokðtus galima krësti tik pirmojo dienos pusëje, o þmogus, kuriam iðkreèiamas pokðtas, vadinamas pusgalviu.
• Prancûzijoje pokðto auka tampa balandþio þuvimi.
• Tokiose ðalyse kaip Naujoji Zelandija, Airija, Didþioji Britanija, Australija ir PAR melø juokai geriausi iki 12 val., nes vëliau, tuos, kurie ir toliau meluoja, vadina balandþio kvailiais.
• Portugalijoje kvailiø arba melagiø diena ðvenèiama sekmadiená ir pirmadiená prieð gavënià. Ðioje ðalyje tradicinis pokðtas - á draugus mesti miltus.
• Iðdaigø ir juoko diena nuo seno yra minima ir Lietuvoje. Seniau „melagio, arba ðido, diena“ buvo siejama su kiekvieno þmogaus sëkmës tiems metams bûrimu. Manyta, kad „jeigu tà dienà nieko neapgausi, tau bus nelaimingi metai“. Uþtat tàdien visi verèiasi per galvas stengdamiesi sugalvoti kuo átikinamesná melà ir taip ðmaikðèiai apgauti savo draugà ar giminaitá. Balandþio 1-àjà galima meluoti kiek tik leidþia laki fantazija ir nesulaukti jokiø priekaiðtø. Be to, tai uþtikrina sëkmæ visiems ateinantiems metams.


Balandþio pirmosios pokðtai gali bûti patys ávairiausi: nuo paprastø, kaip "Þiûrëk, tavo batø raiðteliai atsiriðo!", iki labai kruopðèiai sumanytø ir parengtø. Gana daþnas triukas - nustatyti kieno nors þadintuvà valanda anksèiau.
Humoras ir pokðtai yra gana universalûs dalykai. Daugumoje ðaliø balandþio pirmàjà pokðtai kiaurà dienà kreèiami draugams ir giminëms. Á ðá þaidimà ásitraukia net þiniasklaida.
Balandþio pirmoji yra tokia diena, kai pokðtus krësti tiesiog leistina. Vis dëlto pokðtaujant nederëtø prarasti budrumo, nes galite pats tapti kitu balandþio kvailiu!
Televizijos ir spaudos þurnalistai kabina makaronus kiek tik telpa - apvesdina pramogø verslo, sporto þvaigþdes, dalija neregëtus prizus, pagreitina mokslinës fantastikos kûriniø ágyvendinimà.
Iki skausmo turbût, þinomos istorijos su persuktomis laikrodþiø rodyklëmis, suplyðusiais ar iðteptais drabuþiais ir panaðûs juokeliai gana áprasti, bet, þiûrëk, uþsimirðæs, kad ðiandien visi tik ir taikosi tave apmauti, imi ir patiki iðgalvota istorija, taip gardþiai prajuokindamas melagá.
Ðtai vienais metais balandþio 1 dienà Didþiosios Britanijos televizijos þiûrovai iðvydo dokumentiná filmà apie fermerius, auginanèius spageèius. Buvo parodyta, kaip fermeriai skina derliø nuo spageèiø medþiø.
Seniau kaime buvo paprotys nesusivokianèius pusbernius siuntinëti pas kaimynà ko nors nesamo parneðti, pavyzdþiui, „gaiðtuvëlio“ arba „þioèiø“.
Kaime „gaiðtuvëliu“ vadino vos gimusá kûdiká, mat su juo daug laiko sugaiðtama, o „þiotimis“ - tarpà, kuris atsiranda tarp metmenø siûlø audþiant. Nesusivokianèiam kaimynas prikraudavo á maiðà gelþgaliø ar kitko, kad parneðtø ðeimininkams. Ið to, þinoma, buvo graþaus juoko, o pusberniui - pamoka.

Taigis juokas - dalykas rimtas… juoktis sveika… juokas prailgina gyvenimà… visiems tikrai gerai þinomi posakiai, kurie nekelia jokiø abejoniø. Prisiminkite jas daþniau, ir telydi Jus juokas visà gyvenimà. Ir visø svarbiausia per „apriliø“ negalima jokiu bûdu pykti uþ jums iðkrëstà, bet koká, nors ir áþeidþiantá pokðtà, deja...