•
Durbės mūšio dienaV A R D A D I E N I U S Š V E N Č I A:
Anakletas,
Anys,
Arvilas,
Arvilė,
Eugenijus,
Henrikas,
Kleopatra,
Rikantas,
Rikantė,
Rykantas,
Rykantė.
Š I Ą D I E N Ą L I E T U V O S V I D U R Y J E: (
Kaip nuvykti? Waze,
Google Maps)
Saulė teka:
06:37.
Saulė leidžiasi:
20:07.
Saulė aukščiausiai danguje būna:
13:22.
Dienos ilgumas:
13 val. 30 min.Mėnulio fazė:
Pilnatis.
Mėnulis teka:
23:18.
Mėnulis leidžiasi:
07:37.
Š I Ą D I E N Ą L I E T U V O J E:
• 1260 - prie Durbės ežero (netoli Liepojos) įvyko Durbės mūšis, kuriame žemaičiai, kuršiai ir estai sutriuškino Livonijos ordino pajėgas.
• 1769 - Lenkaičių kaime prasidėjo Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas.
• 1930 - Klaipėdoje įvyko sporto šventė Vytauto Didžiojo garbei.
• 1944 - Raudonoji armija užėmė Vilnių.
Š I Ą D I E N Ą P A S A U L Y J E:
• 1930 - Urugvajuje prasidėjo pirmasis Pasaulio futbolo čempionatas.
• 1930 - prasidėjo antroji Džeimso Kuko (James Cook) ekspedicija.
Š I Ą D I E N Ą S U K U R T A S E I L Ė R A Š T I S:
TĖČIUI (Vilnius, 1997.07.13)
1997-07-13 | Autorius: Albinas Borisevičius | Daugiau autoriaus eilėraščių
Kai Tu jaunas buvai,
Šia žeme keliavai,
Ir gyvenimas gražus atrodė labai.
Daug bičiulių, draugai,
Sesės, broliai, tėvai –
Meilės jausmas toks gilus – viską Tu gavai!
Lyg matau šiandien aš
Tas džiaugsmingas dienas,
Tavo juoką girdžiu
Iš laiko tolių, iš klaidžių...
Tau nesakė kiti,
Kas dar laukia ateity,
Kiek dar skausmo ir kančių Tau atneš Lemtis...
Tau užteko jėgų,
Nors daug buvo vargų,
Nesiskundei niekada, kad per sunku...
Gėrio mokei kitus
Ir tikėjai, kad bus
Daug šviesesnė rytdiena už Tavų langų.
Ir menu šiandien aš
Tas prasmingas dienas,
Tavo šypsnį matau,
Už jį dėkoju šiandien Tau.
Juk širdies šiluma
Tavo lietė ir mane,
Ji lig šiolei dar dažnai dvelkia lyg sapne.
Visada aš jaučiau
Tavo petį šalia –
Ir kai mažas dar buvau, ir kai pražilau...
Man sakei – būtinai
Visko siekti valia,
Sunkumus įveikti mokei, žengti toliau.
Vėl menu šiandien aš
Tas laimingas dienas,
Tavo balsą girdžiu,
Plakimą bendrą mūsų širdžių...
Ir mane gal meni,
Man lig šiolei gyveni
Čia, kažkur, tik kitame laiko matmeny...
--
[Mano tėtis - Kazimieras Borisevičius (1920-1997), vyskupo Vincento Borisevičiaus sūnėnas. Dėl pasaulinio karo nebaigė Vytauto Didžiojo universiteto. Karo metais dirbo Lietuvos geležinkeliuose, važinėjo į komandiruotes į Berlyną. Po karo buvo KGB suimtas, kaip minėtojo vyskupo ir į Sibirą ištremtų tėvų palikuonis, kalintas Vilniuje, nuteistas ištremti, bet stebuklingai Lietuvos partizanų išlaisvintas iš traukinio vagono. Po karo dirbo mokytoju, dėstė geografiją, astronomiją. Neakivaizdiniu būdu raudonu diplomu baigė tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą. Po jo mirties sukūriau šį eilėraštį, taip pat dainos melodiją.
Albinas Boorisevičius, buvęs Valstybės kontrolės vyresnysis auditorius, dabar pensininkas.]
[Atsiuntė: Alius]