• Šv. Antanas, Šienapjūtė
•
Tarptautinė albinosų dienaV A R D A D I E N I U S Š V E N Č I A:
Akvilina,
Anta,
Antanas,
Antanė,
Antanina,
Antas,
Antonija,
Antonijus,
Kunotas,
Miniotas,
Minius,
Minjotas,
Minkanta,
Minkantas,
Minkantė,
Minmantas,
Minmantė,
Minotas,
Nina,
Skalvė,
Tonė,
Tonis,
Tonius.
Š I Ą D I E N Ą L I E T U V O S V I D U R Y J E: (
Kaip nuvykti? Waze,
Google Maps)
Saulė teka:
07:48.
Saulė leidžiasi:
16:28.
Saulė aukščiausiai danguje būna:
12:08.
Dienos ilgumas:
8 val. 40 min.Mėnulio fazė:
Delčia.
Mėnulis teka:
02:39.
Mėnulis leidžiasi:
20:39.
Š I Ą D I E N Ą L I E T U V O J E:
• 1988 - Sąjūdžio iniciatyvinė grupė pristatė veiklos programą, ėmė leisti nelegalų leidinį „Sąjūdžio žinios“.
• 2000 - LR Seimas priėmė įstatymą „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“. Įstatymą pasirašė tuometinis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Š I Ą D I E N Ą P A S A U L Y J E:
• 1895 - Prancūzijoje įvyko pirmosios automobilių lenktynės. Vidutinis automobilio greitis buvo 24 km per valandą.
• 1909 - Rusijos Dūmoje priimtas įstatymas, turėjęs sustiprinti Suomijos rusifikaciją.
• 1941 - Naktį iš birželio 13 į 14 d. Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje sovietai pradėjo masines deportacijas.
• 1983 - JAV prezidentas R. Reiganas Baltuosiuose rūmuose priėmė 200 Amerikos lietuvių, latvių, estų delegaciją. Pasirašė Baltų laisvės dienos proklamaciją.
• 1994 - Sukurta Baltijos valstybių Ministrų Taryba.
Š I Ą D I E N Ą S U K U R T A S E I L Ė R A Š T I S:
DEŠIMT METŲ
1967-06-13 | Autorius: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė | Daugiau autoriaus eilėraščių
Kartais lyja, kartais sninga,
Kartais būna ir giedra.
Kai rimčiau kiek pagalvoji,
Tikro vargo aš dukra.
Dvidešimt aštuoni metai,
Kaip už vyro išėjau.
Sidabrinių nors nekėlėm,
Bet aš jas pergyvenau.
Trijų sūnų buvau sulaukus.
Du tvirti, kaip ąžuolai,
Tik trečiasis mažutėlis,
Pas Dievulį jau seniai.
Pragyvenus dešimt metų,
Kalėjiman patekau,
O mažuosius, kaip paukštyčius,
Šiam lizdely palikau.
Šeimą nubloškė likimas
Vai toli, labai toli.
Nei pėsčiam tenai nueiti
Ir atrast vargiai gali.
Kai amnestija paleido,
Bėgau ieškoti vaikų.
Tamsi skraistė man ant veido,
O širdy labai klaiku.
Suradau šeimelę savo
Taigoj, tolimam krašte.
Pergyvenimai paliko
Surašyti tik rašte.
Kaip ilgėjomės tėvynės
Su miela savo šeima.
Ar dar leis Dievulis grįžti?
Ar pakvies mus Lietuva?
Ir sulaukiau, ir išaušo
Laimės rytas šeimai mūs,
Kai galėjome šeimelė
Linksmi grįžti į namus.
Ten nebuvo nei bažnyčios,
Kur paguost savos sielos.
Štai iš traukinio išlipom
Žemėj tėviškės mielos.
Mylima močiutė žemė
Priėmė savus vaikus.
Jos krūtinėj pragyvenę,
Norim rasti ir kapus.
Jau suėjo dešimt metų,
Kaip sugrįžom Lietuvon
Ir įkėlėm pirmą kartą
Koją gryčion nuosavon.
Nors nėra sūnų nei vieno,
Bet tvirti, kaip ąžuolai.
Viens kariuomenėj tarnauja,
Antras dirba atskirai.
Mes abu su vyru žiūrim,
Mums ir vargas nebaisus,
Nes senelių vardą turim.
Turi sūnų jau sūnus. (Alfredas)
Dabar laukiame sugrįžtant
Iš kariuomenės sūnaus, (Alvydo)
Kaip stipriausio darbininko,
Tėvams turto taip brangaus.
Dieną, naktį labai laukiam,
Kad sugrįžt mielas sūnus,
Tada džiaugsmas, tikra laimė
Aplankytų mus senus.
Šiandien lygiai dešimt metų.
Dešimt metų, mieli broliai,
Kaip sugrįžome tėvynėn,
Kaip įkėlėm gryčion koją.
Anelė Ališauskienė
[1967.06.13.
Lukštiniai]
[Atsiuntė: Gintaras Ališauskas]