Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia

Sielai » Maldos namai » Bažnyčios » Žemaitija » Šiaulių miesto savivaldybė

Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia © ZwieRys | wikimedia

Tai Romos katalikų bažnyčia Šiauliuose, miesto centrinėje dalyje, šalia geležinkelio stoties. Titulus eclesiae yra Šv. Jurgis Kankinys. ~1909 m. (tiksli data nėra žinoma) Rusijos imperijos kariuomenės administracija savo lėšomis pastatė didelę mūrinę stačiatikių cerkvę caro kariuomenės Šiaulių įgulai.

Literatūroje pateikiamos net trys skirtingos datos. Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios metraštyje rašoma, kad Šiauliuose prie geležinkelio stoties 1907 m. gegužės 27 d. carinė Rusijos administracija pradėjo iškilmingas Įgulos cerkvės statybas. 1908 m. lapkričio 9 d. susirinkus didelei miniai žmonių, cerkvė buvo pašventinta. Metraštyje teigiama, kad cerkvei suteiktas šventojo ir stebukladario Mykolo vardas, o kituose šaltiniuose ji vadinama Šv. Georgijaus vardu. Tokia pat data yra pateikiama ir kitame metraštyje, kuris buvo pradėtas rašytas kun. J. Lapio 1920 m. rašoma: „Šiauliuose prie geležinkelio stoties 1908 m. rusų stačiatikių kariuomenės reikalams buvo pastatyta cerkvė“. Šią datą pateikia ir A. Jancevičienė.

Greičiausiai remdamasi aukščiau minėtais šaltiniais ji rašo, kad „Šiaulių įgulos cerkvė, 1908 m.: nuo 1919 m. Šv. Jurgio bažnyčia“. Tačiau literatūroje labiau įsigalėjo 1909 m. data. Mons. Antanas Bitvinskas, „Šventasis Jurgis ir rankšluosčiai“ straipsnio autorius, mano manymu, remdamasis B. Kvikliu, pateikia 1909 m. kaip cerkvės pastatymo datą. Ši data dar yra pateikiama ir R. Laukaitytės knygoje „Lietuvos stačiatikių Bažnyčia 1918–1940 m.“, bet autorė taip pat nenurodė, iš kur paėmė tą datą. Literatūroje yra pateikiama dar viena data – tai 1910 m. A. Marcinkevičius, S. Kaubrys, remdamiesi leidiniu „Šiaulių metraštis 1918–1938“, mini būtent 1910 m. Visgi, galima daryti prielaidą, kad cerkvė greičiausiai buvo pastatyta 1908 m., nes ši data yra pateikiama abiejuose pirminiuose šaltiniuose.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir 1915 m. Rusijos kariuomenei pasitraukus iš Lietuvos, cerkvė buvo uždaryta. Vėliau vokiečių karinė valdžia ją naudojo kaip sandėlį. Pradėjus organizuoti Lietuvos kariuomenę Šiauliuose organizuoto Trečiojo pulko kapelionas kunigas Martynas Jonaitis vokiečių valdžios paprašė perduoti cerkvę Lietuvos kariuomenės žinion. 1919 m. liepos 6 d. kunigas Julijonas Jasienskis pašventino Romos katalikų Šv. Jurgio bažnyčią. Tačiau netrukus Lietuvos kariuomenė paliko Šiaulius, kartu išvyko ir kunigas M. Jonaitis, kuris buvo tik pradėjęs statyti didijį altorių, todėl bažnyčioje pamaldų nelaikė.

1919 m. gruodžio 29 d. J. E. Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius paskyrė pirmąjį Šv. Jurgio bažnyčios rektorių Justiną Lapį. Bažnyčioje nebuvo nei indų, nei rūbų, nei altorių. Indai, rūbai ir kiti reikmenys supirkti iš aukų, surinktų iš Šiaulių parapijonių, Amerikos lietuvių katalikų ir iš kitose Lietuvos bažnyčiose surinktų aukų. (Čia ir toliau citatos iš „Žemaičių Vyskupijos Šiaulių Dekanato Šiaulių šv. Jurgio Bažnyčios Inventoriaus“).

1921 m. birželio 12 d. išrinktas Bažnytinis komitetas: Rektorius kunigas Justinas Lapis, Petras Labanauskas, Kazimieras Kanteikis, Ignas Kumpikevičius, Kazimieras Pocius, Dominikas Barakauskas, Benediktas Grušas, Martynas Kušlys ir Peliksas Neviadomskis. 1921 m. birželio 26 d. išrinkta Bažnyčios palaikymo taryba: Justinas Lapis, Petras Labanauskas, Benediktas Grušas ir kandidatas Ignas Kumpikevičius. Alga klebonui nustatyta 55 Lt mėnesiui.

Bažnytiniais tarnais patvirtinti:
1. Zakristijonas, kuriam duodamas kambarys bažnytiniame name ant šventoriaus, 30 litų per mėnesį bei bažnytinės įeigos ir kalėda.
2. Vargonininkas, kuriam samdomas butas iš bažnytinių lėšų, be to jis gauna 30 litų į mėnesį, dar bažnytines įeigas ir kalėdą.
3. Sargienė, kuriai mokama 10 litų per mėnesį.
4. Pramatorius (giedorius), kuris iki įsteigimo parapijos gaudavo iš bažnytinės kaso algos po 10 litų per mėnesį, bet įsteigus parapiją gauna savo daliai Kalėdą.
5. Skalbėja, kuriai mokama 100 litų metams.

1923 m. bažnyčia baigta įrengti, parapijinės bažnyčios teises įgijo 1923 m. spalio 9 d. Nuo tos dieno užvestos: Krikštytųjų metrikų knyga, Vedusiųjų metrikų knyga, Užsakų knyga, Priešvestuvinių tyrinėjimų knyga, Bažnyčios sąskaitų (kasos) knyga vedama nuo 1920 m. sausio mėn. Aukų knyga (rašymui aukų daiktais) Bažnyčiai suteikti antspaudai: Antspauda apvali gutaperčinė, viduryje kryžius ir aplinkui užrašas: „Sigillum Saulensis eclesiae S. Georgii“. Antspauda laiškam apvali gutaperčinė, Štampas su užrašu: „Lietuvos Respublika, šv. Jurgio Bažnyčia, 192 mt. d. Šiauliai“. 1976 m. kovo 17 d. bažnyčia apdegė, tačiau altoriai ir didysis bokštas nukentėjo mažai. 1977 m. bažnyčia suremontuota.

Bažnyčia neobizantinio stiliaus, su priestatais ir dviem bokštais. Bažnyčioje yra dailininko J. Janulio darbų, dailininko Petro Kalpoko „Šv. Zitos“ paveikslas, šventųjų statulų iš medžio.

Vyskupija: Šiaulių vyskupija.
Dekanatas: Šiaulių dekanatas.
Regionas: Žemaitija. Maldos namai Žemaitijoje
Savivaldybė: Šiaulių miesto savivaldybė. Maldos namai savivaldybėje
Vietovė: Šiauliai [15]
Adresas: Kražių g. 17-1, LT-77154 Šiauliai.
Tel: (41) 526220, faks. (41) 520338
Kaip nuvykti? Waze, Google Maps

Pamaldos:
Sekmadieniais - 8.00 val.; 9.30 val.; 11.00 val.; 12.30 val.
Kiekvieną mėnesio antrąjį sekmadienį po sumos (12.30 val.) Šv. Mišių einama procesija aplink Bažnyčią.
Darbo dienomis - 7.30 val.; 17.00 val.
Šeštadieniais - 8.00 val.; 10.00 val. (sudėtinės Šv. Mišios už mirusiuosius); 17.00 val.