Egiptiečiai tikėjo, kad žmogaus gyvenimas nesibaigia mirtimi ir kad žmogus sudarytas iš trijų elementų: Ach, Ba ir Ka. Kiekvienas jų pats sau šeimininkas, tik kartu gyvena kol žmogus gyvas. Žmogui mirus, jų keliai išsiskirdavo Ach likdavęs rytų krante, nes tai buvo ne kas kita, kaip vardas.Ba apsigyvendavo Atminimo šventykloje tarp Rytų ir Vakarų pasaulio ribos. Ka – buvo tapatinama su balzamuotu kūnu – mumija ir gyveno kape. Nors gyvendamos atskirai, ryšį tarp savęs palaikydavo, viena nuo kitos priklausydavo. Išlikusios tol, kol bent vienas žmogus atsimena mirusiojo vardą, aplanko jo Atminimo šventyklą, ir kol tyčia nesunaikinama jo mumija. Be to, tikėta, kad kūnas reikalingas keliaujant po pomirtinį pasaulį. Mumifikacija – sudėtingas ir daug laiko reikalaujantis procesas, kurio menas buvo vystomas šimtus metų. Egiptiečiai darydavo ne tik žmonių, bet ir gyvūnų mumijas. Mumijai, iš žmogau kūno padaryti vidutiniškai prireikdavo 70-ties dienų. Būtent tiek užtruko ir faraono Ramzio II mumifikacija.
Pagrindiniai mumifikacijos etapai:
1 .Balzamuotojai išima kai kuriuos vidinius organus.
2. Tada apie 35-40 dienų užimdavo pačio kūno džiovinimas. Kūnas buvo padengiamas druska, “natriu” ( Natris – druska, dideliais kiekiais randama tuometinio Egipto ežerų ir upių krantuose.) Kol kūnas būdavo padengtas natriu, jis būdavo paliekamas ant nuožulnaus stalo, vadinamo balzamavimo lova. Stalo posvirio kampas sudarė sąlygas skysčiams nuo kūno lašėti į konteinerį kol lavonas džiūdavo.
3. Išdžiovinus kūną jis buvo vyniojamas lininiais tvarsčiais. Jų sluoksnių skaičius svyravo nuo 20 iki 80! Procesas turėjo užtrukti ne mažiau kaip 15 dienų.
4. Mumija būdavo patalpinama į karstą (sarkofagą) arba į karstų lizdą (karstas karste, o tame karste dar karstas ir t.t.) tam kad būtų kuo geriau apsaugota nuo kapų plėšikų, žinoma, tai priklausydavo ir nuo turtinės padėties.
5. Padarius mumiją ir ją patalpinus i karstą jis buvo pastatomas kape. Senovės Egipte buvo naudojamos skirtingos kapų formos.
Kapavietės:
Senovės egiptiečiai pastebėjo, kad kūnai, palaidoti dykumoje išdžiūdavo ir gerai išsilaikydavo. Tai leido jiems įtikėti, kad žmogaus siela, tęsia pomirtinį gyvenimą, todėl buvo labai svarbu, kad siela atpažintų savo kūną pomirtiniame gyvenime ir galėtų jame apsigyventi. Kūno išsaugojimas naudojant mumifikavimo techniką buvo geriausia išeitis, tačiau velionio “statula” galėjo suteikti tik ramybės ir poilsio prieglobstį. O juk siela galėjo ir valgyti, ir žaisti ir mėgautis visai gyvenimiškais malonumais, kuriais mėgavosi iki tol. Todėl pagal Egiptiečių laidojimo papročius laidojimo vieta turėjo suteikti viską patogiam gyvenimui kape.
Kapų viduje sienos buvo dekoruotos epizodais iš gyvenimo. Į kapą būdavo dedami ir daiktai, kurie pravers mirusiam žmogui pomirtiniame gyvenime, pavyzdžiui ušebtai – miniatiūriniai tarnai, padaryti iš akmens, medžio, ar molio. Jų paskirtis būdavo vykdyti darbus, kuriuos Ozyris, pomirtinio gyvenimo valdovas, galėjo paprašyti įvykdyti mirusįjį. Dažnai jiems į rankas būdavo įduodamas kauptukas, kirtiklis ar kitas įrankis su įrašyta komanda iš mirusiųjų knygos norint užtikrinti mirusiajam amžiną gyvenimą, į kapą būdavo dedamos tam tikros “instrukcijos” kaip kad “Mirusiųjų knyga”. Šioje knygoje buvo surašyti tam tikri užkeikimai ir kryptys reikalingi kelionėje po požeminį pasaulį.
Kapai būdavo trijų formų – mastabos (iki III-iosios dinastijos karališkasis kapas buvo mastaba), piramidės ir kapai uolose.
Mastabos:
Mastaba (arab. mastabah – akmeninis suolas) – senovės egiptiečių laidojimo statinys iš akmens blokų.
Ties Memfiu, Sacharos plokštikalnėje jų dešimtys tūkstančių. Nors ir egzistuoja pagrindiniai mastabos statymo principai – sudarytos iš požeminės ir antžeminės dalies, arba trijų pagrindinių patalpų – laidojimo kameros (po žeme), kambarių arba podėlio(artimieji ten dėdavo daiktus, reikalingus mirusiajam pomirtiniame gyvenime) ir maldyklos (mirusiojo pagerbimui). Dviejų vienodų mastabų niekur nerastumėte!
Mastabos nėra tokios mažos ir priplotos prie žemės kaip kad žmonės dažnai įsivaizduoja, daugelis jų kelis kartus didesnės už vidutinio ūgio žmogų Jų sienos iškaltos hieroglifais, ištapytos freskomis. . Kiekviena mastaba pasakoja atskirą istoriją, jų sienos – ištisos knygos apie praeitį, kultūrą , tikėjimą. Daug mastabų galima pamatyti Gizoje, šalia piramidžių.
Kapai uolose:
Tokio tipo kapai buvo konstruojami darant tunelius kalnuotoje vietovėje tokiose kaip Egipto sostinė Tėbai. Dažniausiai tai būdavo detaliai apgalvotos struktūros su netikrais, klaidinančiais koridoriais ir užblokuotomis durimis vagims apgauti Dažnai tuo pačiu tikslu buvo rašomi ir prakeikimai. Kaip mastabų ir piramidžių, jų būta įvairių, ir vargšams ir labai turtingiems. Su salėmis, freskomis, brangenybėmis, bareljefais ir paprastų, ir kolektyvinių kapų.
Čia buvo laidojama daugiau nei 2000 metų, todėl skardis atrodo kaip urvinių kregždžių lizdas. Egiptologas L.Kotrelas labai tiksliai juos apibūdino “triušiaskylėmis”, nes išties, rausiami uolose jie buvo chaotiškai ir be jokios tvarkos, kad tik giliau, kad tik sunkiau surasti būtų! Todėl užgriuvę tuneliai dabar išsišakoję vieni viršum kitų, karta senesnes kapavietes, lyg jungtų nesujungiamą! Iš Vienuoliktosios dinastijos staiga gali patekti į Devynioliktąją, iš Dvidešimtosios į Ketvirtąją... Išsiruošęs apžiūrėti Tėbų didikų kapų, leidiesi į kelionę be jokios chronologijos. Dažniausiai jos nepastebi, nes vienas kapas nuo kito mažai kuo skyrėsi, tiktai reljefų turiniu.
Nuotrauka: Nationalmuseet, Wikimedia Commons, CC0
[1] 
[1]
Iliustracija: sugeneruota DI... Peteliškė – tai ne tik mazgas po kaklu, bet ir stiliaus pareiškimas. Nuo XVII a. karo laukų iki šiuolaikinių podiumų ji išliko kaip simbolis, jungiantis tradiciją, žaismę ir drąsą. Šiandien peteli..
© Laima... Šuniuko atėjimas į namus – tai ne tik džiaugsmas, bet ir atsakomybė. Vienas svarbiausių dalykų, padedančių augintiniui augti sveikam ir laimingam, yra tinkamai parinkti žaislai. Jie ne tik pramoga..
Iliustracija: sugeneruota DI... Leiskite vaikui pasirinkti pirmam – temą, spalvas, tempą. Pasidėkite savo lapą, spalvinkite šalia. Nevertinkite – tiesiog būkite kolega, ne vadovas. Jei vaikas prašo padėti – prisijunk kaip lygus..
... Ką darote su įvairiais nereikalingais geležiukais ar smulkiais daiktais? dauguma matyt, kraunate į sandėliukus, su ta mintimi, kad, gal kada prisireiks. Žinoma nemaža dalis turbūt, tiesiog išmetat..
... Jautresnį uoslės pojūtį turintiems ir aistringiems žmonėms, kurie mėgsta išskirtinius kvepalus ir mokosi atpažinti jų natas, laikui bėgant gali pasidaryti nuobodu nuo įprastinių kvepalų. Tokiu..
Iliustracija: sugeneruota DI... Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti paprasta: jei du namai yra tokio pat dydžio, turi vienodus stogus ir ant jų sumontuotos tokios pačios galios saulės elektrinės, jų savininkai turėtų gauti panašią naudą. Tačiau praktikoje rezultatai gali gerokai..
GYVENKIME • sveikai • spalvotai • patogiai • skaniai • draugiškai • stipriai • etiškai • linksmai • pokštaujant • grybaujant • keliaujant • su meile ir Gyvenimo būdo žurnalu!
DRAUGAI • unija.lt •
Paskelbta: 2026-09-11
Paskelbta: 2026-10-04
Kelnių klostės - legenda, istorinė kilmė.. ... Kelnių klostės - tai audinio sulankstymai, suformuoti siuvant ar dėvint. Jos gali būti praktiškos, suteikiančios daugiau vietos judėjimui, arba estetinės - pabrėžiančios drabužio linijas, suteikiančios elegancijos ir struktūros. Klostės tarsi mažos..
Mūsų m i s i j a paprasta, tiesiog nepasimesti interneto platybėse..
O jei domina ltvirtove.lt istorija? skaitykite plačiau..