Velykinis pasakojimas :: Kiaušinio svajonė

Yra sakoma: jei labai tiki savo Svajone, jinai būtinai išsipildys... Bet, dar yra sakoma: jei kažkam papasakosi savo svajones, jos deja - neišsipildys. Ar tikit jūs tuo? Aš net nežinau... ar aš tuo tikiu, bet dažniausiai savo svajonių neatskleidžiu... gal visdėlto tikiu, ir giliai giliai širdyje tikiuos jos neliks tik svajonėmis. Tad, savo svajonių negaliu papasakot JUMS, bet galiu papasakot , apie ką svajoja kiekvienas kiaušinis ... Juk vienos šventės pasibaigė - bet artėja kitos... Tad, kartą...

Gyveno kiaušinis. Ir turėjo jis svajonę - tapti velykiniu kiaušiniu. Savo svajonę laikė paslėpęs giliai giliai kelnių kišenėje ir tik kartais ją išimdavo ir grožėdavosi. Jo močiutė Kiaušinienė sakydavo: "Jeigu nori, kad tavo svajonė išsipildytų, kiekvieną rytą galvok apie ją ir niekam apie ją nepasakok."

Labai gaila, bet močiutės Kiaušinienės jau nebėra. Ją kažkas suvalgė su lašinukais ir raugintais agurkėliais. Kas gali žinoti, galbūt lašinukai ir rauginti agurkėliai buvo jos Svajonė. Kaip ten bebūtų, močiutės išmintingi žodžiai nepasimiršo. Kas rytą Kiaušinis išsiimdavo savo Svajonę, žiūrėdavo į ją ir glostydavo. Taip kelnių kišenėje Svajonė ir gyveno.

Išaušo saulėta pavasario diena. Oras buvo šiltas, ir Kiaušinis išėjo pasivaikščioti į laukus. Jis ėjo švilpaudamas, dairydamasis į žydrą dangų, rankas laikydamas kišenėse. Taip jis vaikščiojo, dainavo ir džiaugėsi pavasariu visą dieną, o kai grįžo į namus ir norėjo pasigrožėti savo Svajone - kišenėje jos neberado. Ir tik dabar jis pamatė, kad kelnių kišenės saga atsegta. Atsiminė, jog visą dieną laikė rankas kišenėse, o paskui pamiršo užsegti sagą. Galbūt todėl jo Svajonė iškrito ir pasimetė kažkur toli laukuose.

Dvi dienas vargšas Kiaušinis liūdėjo. Dvi dienas jo namuose lijo lietus, nors už lango švietė saulė. O trečią rytą atsitiko stebuklas. Vos tik Kiaušinis pabudo, jis pajuto, kad guli ne savo lovoje, bet didelėje lėkštėje ant stalo. Šalia jo buvo daug velykinių kiaušinių, išmargintų įvairiais raštais ir spalvomis. Jie pasirodė esą labai mandagūs.

- Labas rytas, broluži, - pasveikino jie.

- Koks aš jums brolužis? - nustebo Kiaušinis. - Jūs gi, visi tokie gražūs, išsipuošę, o aš visai paprastas.

- Nejuokink žmonių, - atsakė storas svogūnų lukštais dažytas kiaušinis. - Verčiau pažvelk į save.

O! Neįtikėtinų dalykų atsitinka pasaulyje. Paprastas Kiaušinis pamatė save dailiai išmargintu gražiausiais raštais. Dabar jis ne paprastas, bet Velykinis Kiaušinis. Jis taip apsidžiaugė, kad net pašoko ir vos neiškrito iš lėkštės.

- Tu broluži, nešokinėk taip aukštai, - draugiškai įspėjo jį storasis kaimynas. - Velykiniams kiaušiniams pavojinga sportuoti.

Velykinis Kiaušinis jautėsi laimungas. Jam atrodė, kad jis galėtų tapti ne tik gimnastu, bet net ir kosmonautu. Tačiau jis buvo gerai išauklėtas ir mandagus, todėl savo kaimynui maloniai tarė:

- Ačiū tau, broleli.

Teisi buvo močiutė Kiaušinienė, sakydama, kad jei tu savo Svajonę pamilsi kaip patį save, tai ji apsigyvens tavyje. Ir jeigu kartais ji iškristų tau iš kišenės, tu ją atrasi savo širdyje.

Tad, jeigu labai tiki savo Svajone, jinai būtinai išsipildys ;)

[Laima]