» Èernobilio AE avarija :: 1986 metø katastrofa Ukrainoje

 Jûs esate » Pradþia » Aktualijos »» Gyvenimo realybë

Èernobylis – nedidelis miestelis ðiaurës Ukrainoje, netoli Baltarusijos sienos. Nuo Ukrainos sostinës Kijevo iki Èernobylio 110 km. Apie Èernobylio katastrofà ir jos mastus paskelbta daugybë straipsniø, moksliniø studijø, atsiminimø. Tai pati baisiausia atominës energetikos katastrofa pasaulyje, ávykusi 1986 metais balandþio 26 dienà 1 val. 23 min..

Taèiau pasaulis apie tai suþinojo tik po keliø dienø. Pirmieji poþymiai, kad ávyko kaþkas baisaus, paaiðkëjo 1986 metø balandþio 28 dienà 9 valandà ryto, kai Forsmorko (Ðvedija) atominës elektrines specialistai, atkreipë dëmesá á þalius pavojaus signalus monitoriuose. Prietaisai rodë neátikëtinai dideli radiaciná uþterðtumà. Ið pradþiu buvo manyta, kad ávyko avarija Forsmorko reaktoriuje. Taèiau tyrimai parodë, kad to negali bûti. Bet prietaisai rodë, kad radiacinis fonas keturis kartus didesnis uþ leistinà.

Netoli elektrinës esanèiuose rajonuose þmonës pradëjo mirti nuo kraujo iðsiliejimø ir apopleksijos priepuoliu. Juos netgi galima laikyti savotiðkai laimingais – lëta, kankinanti mirtis, negyvi vaikai – mutantai, vaikai nuo gimimo sergantys veþiu – visa tai yra jau dabar ir spëjama kad, tam itin prisidëjo bûtent èenobilio tragedija.

Reaktoriaus likuèiai buvo palaidoti uþpilant já ðimtais tûkstanèiø tonu betono. Tai truko ðeðias savaites. Kartu reaktoriuje palaidoti ir dirbusiu prie katastrofos likvidavimo darbininku drabuþiai…

Uþsienio mokslininkai paskelbë nesaugiais ir kitus SSRS atominius reaktorius. Juos nustebino tai, kad virð reaktoriø nebuvo pastatytas apsauginis skydas, kuris, kaip sarkofagas turëjo palaidoti reaktoriø katastrofos atveju. Po ilgø biurokratiniø vilkinimø buvo paskelbti ir statistiniai duomenys. Jie tikrai nedþiugino, pavyzdþiui vien Minske serganèiu leukemija po katastrofos padaugëjo dvigubai.

Likviduojant avarijos padarinius, dalyvavo maþdaug 7 tûkstanèiai Lietuvos gyventojø. Ið jø maþdaug pusë tûkstanèio dabar jau miræ.

Oficialiais Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos skaièiavimais vienaip ar kitaip nuo Èernobylio AE avarijos nukentëjo ne maþiau kaip 9 milijonai gyventojø. Ið jø 3,2 milijono Ukrainoje, ið kuriø apie milijonas vaikø.

Yra net kelios versijos dël avarijos prieþasèiø. Tai ir darbuotojø aplaidumas, ir netobula reaktoriaus konstrukcija. Pagal oficialiàjà - avarijà sukëlë eksperimentas-testas, kurá darbuotojai atliko avarijos iðvakarëse ir kurio metu buvo atjungtos automatinës apsaugos sistemos. Procesai reaktoriuje tapo nebevaldomi, nugriaudëjo keli sprogimai, kurie iðsvaidë po apylinkæ gelþbetoninius blokus. Ið 190 tonø radioaktyvaus kuro 90 proc. pateko á atmosferà.

Pagal tai, kiek radioaktyviø medþiagø pateko á aplinkà, avarija Èernobylio atominëje elektrinëje prilyginama keturioms Hirosimoms. Beje, tas eksperimentas turëjo bûti atliktas arba Èernobylio, arba Ignalinos AE, kuriø reaktoriø konstrukcija identiðka. Þmonës nebuvo nei perspëti, nei informuoti, kas jø laukia gavus didelæ radiacijos dozæ. Tokioms dozëms netgi nebuvo pritaikyti turimi dozimetrai.

Pirmà avarijos dienà gaisrininkai, daugelis darbuotojø ir cechø virðininkai dirbo pavojingai arti reaktoriaus. Temperatûra kai kuriose pastato vietose pakilo iki 3000 C, lydësi konstrukcijos, patalpose tekëjo lavos upës.

Þmonës gráþdavo apdegæ, kamuojami stipraus pykinimo - taip pasireiðkia mirtina radiacijos dozë. Maþiau nukentëjusieji buvo pasmerkti spindulinei ligai, invalidumui bei onkologiniams susirgimams. Pirmieji atskubëjæ miesto gaisrininkai gavo tokià dozæ, jog juos priþiûrëdami Maskvos gydytojai patys susigriebë spindulinæ ligà.

Ðiandien Èernobylyje gyvena apie 500 þmoniu. Daugiausiai ið jø – mokslininkai ir atominës elektrinës darbuotojai, kuriø pagrindinis tikslas – uþdaryti Èernobylio AE. Manoma, kad ðie darbai uþtruks iki 2020 m. Galbût ir ilgiau. Visgi nemaþai aplink Èernobyli esanèiø miesteliø gyventojø á savo namus sugráþo jau labai seniai – neilgai trukus po katastrofos.

Èernobylyje apsilanko ir nemaþai gidø, aprodanèiu apylinkes èia atvykusiems þmonëms ir stebinantis skaicius smalsuoliø, tarp griûvësiø ieðkanèiø ko nors vertingo. Pasak ðveicaro, ðie smalsuoliai Pripetës miestà uþpludo galbut ne paèià pirmajà katastrofos dienà, bet labai greitai po jos.

Dël savo imbiero rudumo spalvos puðø uþ Èernobylio esantis miðkas pramintas „Raudonuoju miðku“. Ðia spalva medþius nuspalvino radiacija. Taèiau ádomu, nors galbut ir nieko nestebina tai, kad po katastrofos nelaimës zonoje suklestejo augalija. Dabar net 80 proc. teritorijos yra miðkinga. Prieð katastrofà miðkingà teritorijà sudarë vos 20 proc. Be to, ðiuo metu Èernobylio apsaugos zonoje suskaièiuoti 240 gyvenanèiø gyvûnø.

Prieð katastrofà ðie skaièiai buvo taip pat þymiai maþesni. Bëgant metams, gamta tarsi atkûrë apleistà teritorijà ir iðspaudë ið jos tai, kà galëjo. Tai, kad nereikëtø valgyti ðioje teritorijoje randamø grybø ir uogø ir kad kai kurie dobilai gali bûti ðeðialapiai, jau yra kita istorija…

Vienas ið labiausiai su Èernobylio AE katastrofa susijusiø ðokiruojanèiø faktø yra tai, kad ávykus katastrofai, Pripetës miesto gyventojai nebuvo evakuoti net tris dienas. Miesto gyventojai ir toliau gyveno áprastini gyvenimà – dirbo, ëjo á parduotuves, vaikai – á mokyklas. Visi jie gyveno radioaktyviø dulkiø apsuptyje ir visi buvo paþeidus milþiniðkoms radiacijos dozems. Paprasti gyventojai neturëjo jokiø þiniø apie radiacijà ir apie jos þalà.

Sprogæs ketvirtasis elektrinës reaktorius kaip jau minëta, buvo paslëptas po cementiniu sarkofagu, po kuriuo iðliks dar tûkstanèius metø. Ðiame sarkofage jau atsirado visokiø plyðiø ir tarpø, tad já netrukus reikës keisti. Kiti trys Èernobylio reaktoriai buvo uþdaryti tik 2000 m. gruodá. Tuo tarpu 14 ar 15 aktyviø tokio paties tipo Rusijos reaktoriu tariamai buvo pataisyti taip, kad ði katastrofa daugiau nebepasikartotø.

Belieka tuo tikëti ir tikëtis!