» VELYKŲ papročiai
Jūs esate »
Pradžia » Šventėms »» Velykos
Senovėje
ketvirtadienis prieš velykas buvo vadinama švariuoju ketvirtadieniu. Šią dieną tradiciškai daroma didžioji metų tvarka ne tik namuose, bet ir kiemuose, soduose bei sandėliukuose.
Taip pat, ketvirtadienis prieš velykas dar būdavo vadinamas žaliuoju ketvirtadieniu. Šią dieną žmonės eidavo į miškus, laukus parsinešti žalumynų Velykoms.
Ketvirtadienį prieš velykas, buvo paprotys - išsimaudyti saulei tekant upelyje, ir dar ne bet kokiame, o kuris atiteka prieš saulę, buvo tikima, kad tai suteikia sveikatos visiems metams.
Penktadienis prieš velykas senovėje buvo vadinama didžioji pavasarinė kapų lankymo bei tvarkymo diena arba vėlių Velykėlės.
Šeštadienis prieš Velykas buvo paprotys parsinešti šventinto vandens iš bažnyčios ir apeiti šulinį, tvenkinį, į juos įpilant šventinto vandens. T.p. apeidavo ir laukus bei apšlakstydavo parsineštu šventintu vandeniu - buvo tikima kad tai apsaugos nuo nelaimių bei bus geras derlius.
Pirmąją Velykų dieną mušama kiaušinio drūtgalis, o antrąją velykų dieną mušamas kiaušinio smaigalys.
Pirmąjį Velykų rytą buvo tikima, jei pirmas pravažiuosi kaimu - seksis visi darbai visus metus.
Pirmąjį Velykų rytą yra paprotys, šeimoje pradėti nuo margučio - tėtis margutį pramuša bei padalina į tiek dalių, kiek yra vaikų.
Antroji Velykų diena senovėje buvo krikšto tėvų lankymo diena. Beje, toks paprotys egzistuoja ir šiomis dienomis, kai apsilankymu pagerbiami krikšto tėvai.
Trečioji Velykų diena - senovėje buvo laikoma poilsio diena. Šią dieną nebuvo dirbama jokie lauko darbai buvo tikima, kad tuomet derlius bus prastas.