» Orø prognozavimas

 TOP meniu » Pradþia » Ádomybës » Ar þinai? » Temos

 Dabar skaitote » Ar þinai? »» Ádomybës

Orø prognozavimas - Apima mokslo priemoniø ir technologijø taikymà, siekiant numatyti atmosferos bûsenas ateityje. Iki pradedant taikyti mokslinius metodus, buvo naudojamasi per þmoniø patirtá susiformavusia tautosaka, kuria daþnai remiamasi ir iki ðiol:

• Jei mënulis raudonas - bus didelis vëjas.
• Þiogas negrieþia vakarais prieð lietø.
• Prieð lietø bitës sparèiai gráþta á avilá ir ið jo maþiau beiðskrenda, darosi piktos.
• Jei melþiant karves pienas putoja - bus blogas oras, o jei neputoja - bus ðilta.
• Jei àþuoluose daug giliø - sulauksime ðaltos þiemos.
• Koks oras per Ðilines (09-08) - toks bus ir visas keturias savaites.


Meteorologinës prognozës sudaromos renkant duomenis apie esamà atmosferos bûsenà (temperatûra, drëgmë, vëjas) ir naudojant fizinius matematinius modelius ávertinti galimus ateities pokyèius atmosferoje.

Orø prognozës metodus kuria dinaminë meteorologija. Prognozuojama daugiausia sinoptiniu metodu.

Naudojantis meteorologijos ir aerologijos stoèiø duomenimis, reguliariai sudaromi sinoptiniai þemëlapiai. Ið jø matyti atmosferos dariniø - ciklonø, anticiklonø, oro masiø ir jas skirianèiø atmosferos frontø - judëjimas ir evoliucija. Apskaièiuojama tolesnë orus lemianèiø atmosferos procesø eiga ir su ja susijæ orø pakitimai. Be þemëlapiø, tuo tikslu dar naudojamasi atmosferos vertikaliaisiais pjûviais, aerologinëmis diagramomis, ið dirbtiniø Þemës palydovø gaunamomis debesø nuotraukomis.

Pasaulyje yra daugiau kaip 8000 meteorologijos stoèiø. Þinias apie orà stebëtojai perduoda ir ið kalnø virðûniø, jûrø laivø, poliariniø stoèiø. Net sunkiai prieinamose vietose árengti automatai, kurie matuoja, uþraðo ir reguliariai per radijà perduoda koduotà informacijà.

Sinoptiniame þemëlapyje áraðomas slëgis, vëjas, temperatûra, debesø rûðis, drëgnumo ir slëgio kitimas, atmosferos reiðkiniai. Iðbrëþiamos izobaros (linijos, jungianèios vienodo slëgio taðkus). Turëdamas toká orø vaizdà ir þinodamas, kokiu greièiu jis kinta, sinoptikas gali numatyti, kokie orai artimiausiu laiku bus bet kuriame ið þemëlapyje pavaizduotø taðkø.

Meteorologinius stebëjimus tarptautiniu mastu bandyta sukoordinuoti 1853 m., kai dauguma jûriniø valstybiø sudarë orø stebëjimo sistemà laivybos reikalams.

1878 m. ákurta Tarptautinë meteorologijos organizacija (TMO), atsakinga uþ nuolatinæ orø stebëjimo tarnybà.
1951 m. TMO buvo perorganizuota á Pasaulinæ meteorologijos organizacijà.

R E K O M E N D U O J A M EGraþûs þodþiai gedulo juostoms!

..Te ramø poilsá Tau oðia gimtosios tëviðkës miðkai.. Lai berþai gimtinës Tau ramybæ oðia..

Kupiðkio Stepono Dariaus ir Stasio Girëno tiltas

..... Tai nedidelis tiltas Kupiðkio mieste, per Kupos upæ. Per tiltà eina miesto S. Dariaus ir S. Girëno gatvë.

Faktai apie vabzdþius

..... Ar þinote, kad laumþirgis yra vienas ið greièiausiai skraidanèiø vabzdþiø.Jis gali iðvystyti iki 100 km/h greitá

  Prietarai bet kokiam skoniui :))