» Juoko svarba savijautai

 TOP meniu » Pradžia » Sielai »» Skaitiniai

Vienas juoko ekspertas Viljamas F.Frajus juoką vadina vidiniu energijos užtaisu. Per 40 tyrinėjimo metų Stenfordo universitete jis įrodė: kai juokiamės, širdis plaka dažniau, plaučiai kvėpuoja giliau, gaudami daugiau deguonies, aktyviai juda veido, pilvo, rankų ir kojų raumenys - beveik kaip per erobikos treniruotę. Yra nustatyta, kad trys - keturi juoko priepuoliai per dieną tolygūs penkiolikos minučių važiavimui dviračiu.

Kiti įvairūs daktarai įrodė teigiamą kikenimo, kvatojimo ir panašių dalykų teigiamą poveikį žmogaus organizmui. Juokas mažina kraujo spaudimą, didina raumenų elastingumą, beto teigiamai veikia imuninę sistemą. kai žmogus kvatoja, padaugėja ląstelių, naikinančių virusus ir pūlinius.

Taip pat, mokslininkai atkreipė dėmesį į tai, kaip juokas veikia žmogaus nervų ir endokrininę sistemas. "Organizme tarsi atsiranda saugumo vožtuvas, užtveriantis kelią streso hormonams", juk kaip tik šie harmonai " graužia " imuninę sistemą, didina arterinį kraujo spaudimą ir trombocitų kiekį. Jie gali užblokuoti arterijas, tuomet bus gan liūdna...

Mokslininkai tyrinėjantys juoko svarbumą, supranta, kad žmogui dažnai ne juokai galvoje.Todėl drauge su Amerikos terapinio humoro asociacijos kolegomis jie svajoja"pilstyti juoką į buteliukus ar suspausti kvatojimą į tabletes".žodžiu sudaryti galimybę liūdnais gyvenimo momentais gerti tokius "vaistus".Tiesa,-juokauja mokslininkai,- tokiu atveju mums reikės gauti maisto ir medikamentų kokybės kontrolės valdybos leidimą.O už "juoko porciją" teks susimokėti vaistinėje.

Kai kurios JAV medicinos įstaigos jau praktikuoja humoro terapiją. Floridos valstijos vienoje ligoninėje yra įsteigtas klounų koledžas. Vyresniųjų klasių mokiniai ligoninėje atlieka praktiką: apsirengę juokdarių drabužiais, jie koridoriuose, palatose pasakoja anekdotus, rodo įvairiausias grimasas, stengdamiesi prajuokinti ligonius.

"Palaiminti besijuokiantys, nes jie gyvena ilgiau", - reziumuoja juoko terapiją tiriantis gydytojas Li Berkas. Taigi juokitės į sveikatą! Pokštaukite, būkite žaismingi ir daug juokitės. Teigiamos emocijos nuveja nerimą, liūdesį, skausmą.

Abibendrinant juokas:

• išvalo plaučius ir kvėpavimo takus;
• teigiamas šokas mūsų arterijoms ir širdžiai;
• skatina pilvo ir virškinamojo trakto judėjimą
• didina seilių, skrandžio sulčių ir kepenų sekreciją, mažina cholesterolio kiekį
• malšina skausmą
• padeda įveikti stresą, nerimą ir depresiją.

  Viskas apie sveikatą ir ne tik..
  Anekdotų kraitelė - rinktiniai ir patys geriausi anekdotai

  • Eilėraščiai apie mėnulį

    ..... Danguje mėnulis šviečia, jis vienišas labai, nemyli niekas jo, todėl ir liūdnas jis labai...

    Kategorija: Sielai

  • Juoko svarba savijautai

    ..Įrodyta, kai juokiamės, širdis plaka dažniau, plaučiai kvėpuoja giliau, gaudami daugiau deguonies, aktyviai juda net raumenys..

    Kategorija: Sielai

  • Eilėraščiai apie maistą

    ..... Rudens karalystėj daržovių puota. Štai Ropė atvyko, Ridiko teta. Uždusęs įvirto dėdulė Kopūstas, Moliūgas, tarytum balionas išpūstas...

    Kategorija: Sielai

Siūlome paskaityti

  • Druskininkų lynų kelias..... Druskininkų lynų kelias, dar vadinamas Druskininkų funikulierius - yra vienintelis Lietuvoje, visus metus veikiantis lynų keltuvas, kurio viena stotelė yra prie Druskininkų vandens parko, o kita p
  • Ypatinga 2021-ųjų metų diena!..... pasirodo.. 2021-aisiais metais, turėsime vieną ypatingą dieną, kuri turbūt labiausiai apaugusi mitais ir prietarais, kai nieks nesiseka, viskas krenta iš rankų ir pan...

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų ar klaidų, ar norėtute tiesiog pasidalinti savomis mintimis, idėjomis ar šiaip - brūkštelkit mums :))

Bučinys nuotraukose..... pasirodo bučinio metu susitraukinėja daugiau nei 29 (kiti šaltiniai teigia, kad net 34) veido raumenys, taigi tai pati geriausia mankšta veido raumenims
Kalėdiniai, naujametiniai darbalaukio fonai..... arba tapetai arba tiesiog walpapers. Taigi, švenčių proga papuoškime monitoriaus ekraną...
Faktai apie arbatą..... Ar žinote, kad arbata buvo atrasta Kinijoje ir atgabenta į Japoniją. Pasakojama, kad Gautama Buda atrado arbatą, kai, jam medituojant sode, krentantis lapas nusileido į jo puodelį.