» Didysis Gizos sfinksas :: Seniausia skulptûra pasaulyje

 TOP meniu » Pradþia » Ádomybës » Ar þinai? » Temos

 Dabar skaitote » Ar þinai? »» Ádomybës

Didysis Gizos sfinksas - yra gulinèio liûto su þmogaus galva skulptûra, pastatyta Gizos plynaukðtëje Nilo vakariniame krante, netoli nuo dabartinio Kairo, Egipte.

Tai didþiausia monolitinë skulptûra pasaulyje. Ji yra 73,5 m ilgio, 6 m ploèio ir 20 m aukðèio. Ji taip pat yra seniausia þinoma monumentali skulptûra, paprastai datuojama III tûkstantmeèiu prieð Kristø.

Ir ko gero "nepraðausiu" paraðydama, kad tai ir viena ið labiausiai "buèiuojamø" skluptûrø pasaulyje. [Pastaba: tai tik mûsø ltvirtove.lt komandos nuomonë]

Sfinksas yra senovës Egipto laikø gulinèio liûto su þmogaus ar avino galva figûra. Kai kurie sfinksai taip pat turi sparnus. Dauguma statulø, kurios vadinamos sfinksais, vaizduoja karaliø arba faraonà kaip Saulës dievà.

Pagal tarptautiniø þodþiø þodynà - Sfinksas (gr. Sphinx) - senovës graikø mitinë bûtybë - sparnuota pabaisa, moteris su liûtës liemeniu.

Sfinksë graikø sakmëse - Tifono ir Echidnos duktë, ji laikoma griovimo ir nelaimiø demonu.

Didysis Gizos sfinksas yra garsiausia sfinkso skulptûra, pastatyta apie 2550–2520 m. pr. m. e., valdant IV-osios dinastijos karaliams. Tikslus Sfinkso amþius neaiðkus, spëjama, kad jis buvo pastatytas faraono Chefreno uþsakymu. Jis vaizduoja tupintá liûtà þmogaus galva.

Vien tik priekinës jo letenos yra apie 15 m ilgio. Daþø likuèiai prie ausies leidþia daryti iðvadà, kad figûra anksèiau buvo spalvotai daþyta. Figûra buvo iðkalta kalkakmenio kalvoje. Ðalia sfinkso buvo árengta ðventykla, kuri yra tiksliai vienoje linijoje su Cheopso piramidës slënio ðventykla.

Sfinkso paskirtis nëra þinoma. Galima jo paskirtis buvo saugoti Gizos plokðtikalná. Vokietijos egiptologas Herbertas Rikë (Herbert Ricke) mano, kad statula priklausë Saulës kultui ir vaizduoja Harmachá. Egipto karaliai laikë save dievo Horo ákûnijimu. Galimas daiktas, kad statula, turinti Saulës dievo Horo iðvaizdà, yra faraono Chefreno atvaizdas. Manoma, kad sfinkso galva vëliau buvo uþdëta ant liûto kûno ir daug kartø perdaryta. Nors yra ir tokiø egiptologø spëliojimø/nuomoniø, kad didysis Gizos sfinksas anksèiau turëjo ne þmogaus, o liûto galvà. Tokia teorija visai tikëtina, nes ankstyvajame senovës Egipte liûtai gyveno Gizos apylinkëse ir jø atvaizdai buvo labiau vertinami kaip galios simboliai negu þmogaus veidas.

Taip pat manoma, kad dël nudauþtos nosies „kalti“ turkø artilerijos bûriai, kurie naudodavo sfinksà artilerijos pratyboms.

Kai kur aiðkinama, kad XV a. arabai nudauþë sfinksui nosá todël, kad islamas draudë vaizduoti dievus.

Sfinksà daþnai uþpustydavo smëlis. Tarp sfinkso letenø yra sapnø stela, kurioje pasakojama apie Tutmozá IV, XVIII dinastijos atstovà. Vienà kartà jis uþmigo prie beveik smëliu uþneðto sfinkso. Sapne sfinksas Tutmoziui pasakë, jog jei jis iðlaisvins sfinksà ið smëlio, tai taps Egipto karaliumi. Sfinksà buvo visiðkai palaidojæs smëlis nuo Viduramþiø iki XIX a. pradþios. Sfinksas galutinai atkastas 1920 m.

Sfinksas kaip garsiosios Gizos piramidës priklauso prie þymiausiø Egipto architektûros paminklø.

Renesanso laikotarpiu, kai buvo sudarytas garsusis 7 pasaulio stebuklø sàraðas, á já buvo átraukta ir Gizos piramidës su Sfinksu.

R E K O M E N D U O J A M EKalëdinë nuotaika namuose

..Kalëdos vienos ið didþiausiø ðvenèiø, kuriø laukia maþi ir dideli, tad kelios malonios smulkmenos kalëdiniai nuotaikai sukurti namuose..

Galvosûkiai

..... ádomiø galvosûkiø rinkinukas - proto mankðtai, tad "palauþykime" galvas ..

Didysis kunigaikðtis Algirdas

..... ALGIRDAS buvo Lietuvos didysis kunigaikðtis 1345 – 1377 m. Jis buvo ketvirtasis Gedimino sûnus. Dar tëvo Gedimino valdymo metais jis ir Kæstutis buvo pasiþymëjæ Lietuvos Rytuose ir Ðiaurëje. Taèia