» Velykø tradicijos pasaulyje

 Jûs esate » Pradþia » Ðventëms »» Velykos

Velykiniai marguèiai

• Velykos Anglijoje

  Anglijos - miestuose Velykos nëra minimos labai iðkilmingai, todël bûtent kaimuose galima pastebëti daugiausia Velykø tradicijø. Vis dëlto, ir didþiuose miestuose galima pamatyti Velykø tradicijø apraiðkø. Velykø sekmadiená, ávairios ðokiø trupës, kurias sudaro daugiausia vyrai, ðoka senovinius pavasario ðokius. Yra manoma, jog ðie ðokiai turi iðbaidyti þiemos dvasias.
  
  Anglijos kaimuose Velykos ðvenèiamos itin iðkilmingai ir su didþiuliu atsidavimu. Baþnyèios puoðiamos gyvomis gëlëmis.
  
  Pagrindinis Velykø veikëjas — velykinis kiðkis arba triuðis, kuris simbolizuoja gausà ir vaisingumà ir bûtent kiðkis ir iðslapsto velykinius kiauðinius, kuriø paieðkos vaikams virsta smagiausia ðventës pramoga.
  
  Per Velykas èia taip pat labai populiarios ávairios namuose keptos bandelës, tradiciðkai kepamos kryþiaus formos bandelës ir pyragai su namuose darytu marcipanu. Teigiama, kad bandelës pradëtos kepti dar þiloje senovëje ir kryþius ant bandeliø pieðtas, kaip pagoniø þenklas, simbolizuojantis saulës arba gyvybës ratà.
  
  Antrasis angliðkø Velykø atributas — þvakës. Gaminti joms puoðmenas daugelyje ðeimø yra net svarbiau nei marginti kiauðinius.
  
  Taip pat plaèiai paplitæs paprotys keistis velykiniais marguèiais su giminaièiais ir draugais, puoðti ðventiná stalà ir pan.
  
  Velykø stalas Anglijoje puoðiamas panaðiai kaip ir pas mus: pavasarinëmis gëlëmis, kiðkiø figûrëlëmis, krepðeliais su marguèiais. Iðskirtinis elementas — tai baltos lelijos. Be jø anglai neásivaizduoja puoðnaus Velykø stalo. Taip pat, ant stalo deda 11 baltø marcipano rutuliukø su kokosais, kurie simbolizuoja 11 apaðtalø.

• Velykos Argentinoje

  Argentinoje Velykø rytà yra áprasta keistis marguèiais ne tik su artimiausiais ðeimos nariais, bet ir su bièiuliais, kolegomis, bendruomenës nariais, tad Velykos virsta didele vieni kitø lankymo ðvente, èia neapsieinama be gausiø vaiðiø su kepsniais ir lobio ieðkojimo, kuriame dalyvauja visi susirinkusieji.

• Velykos Australijoje

  Australijoje Velykø simbolis yra ne ðokoladinis zuikis, o ðokoladinis triuðinis bandikutas. Triuðinis bandikutas, dar vadinami bilbiais – tai sterblinis maþdaug 30 cm dydþio þinduolis. Taip pagerbiama ði sparèiai nykstanti gyvûnø rûðis.

• Velykos Brazilijoje

  Ryðkiaspalviais karnavalais garsëjanti Brazilija Ðv. velykas ðvenèia taip pat spalvingai ir smagiai. Miestuose rengiamos triukðmingos ðventës, kurias vainikuoja iðkamðos vaizduojanèios Jëzø iðdavusá Judà Iskariotà, sudeginimas.
  
  Taip pat, Brazilijoje tëvai slepia ðokoladinius kiauðinius, o vaikai jø linksmai ieðko.

• Velykos Ðvedijoje

  Ðvedijoje velykø proga namai puoðiami gëlëmis – geltonos, þalios ar baltos spalvos. Påsklilja – narcizas. Ðvedijoje narcizas (Påsklilja) - laikoma Velykø simboliu.
  
  Ðvediðkos verbos (Påskris) skiriasi nuo lietuviðkøjø. Tai daþniausiai berþo ðakelës, papuoðtos ávairiaspalvëmis plunksnomis. Jos pradedamos pardavinëti gerokai prieð Velykas, kad pamerktos á vandená spëtø iki ðventës iðleisti lapelius ir taip suteiktø namams pavasariðkos gaivos.
  
  Velykoms taip pat daþomi kiauðiniai. Tuomet jie slepiami namuose ir vaikai turi susirasti savo kiauðiná.
  Taip pat, populiarus paprotys gaminti marguèius ið kartono, o á jø vidø dëti po saldainá.
  
  Pasakos ir raganavimas yra Ðiaurës ðaliø tradicijos dalis. Per Velykas nuo ketvirtadienio iki sekmadienio po laukus ir kalnus skraido Velykø ragana – påskkärringar. Eidami kiauðiniauti vaikai persirengia raganomis ir raganiais, mainais dovanoja velykines atvirutes ar tiesiog savo tapytus pieðiniukus.
  
  Ðvedijoje populiarûs velykiniai laiðkeliai, kurie slapèiomis ámetami á paðto dëþutes.
  
  Velykø proga skandinavai vaiðinasi áprastu maistu – silke, laðiða, mësos kukuliais ir ádarytais kiauðiniais, bulviø apkepu. Toks pat maistas ruoðiamas ir Kalëdoms ar kitø ðvenèiø proga, tik velykø proga didesnis dëmesys bûna ávairiems saldainiams ir konditerijos gaminiams.
  
  • Janssono pagunda - tradicinis ðvediðkas bulviø apkepas, kurá sudaro bulvës, svogûnai, grietinëlëje kepta sardinë.
  
  Glad påsk!

• Velykos Ðveicarijoje

  Ðveicarijoje velykø simbolis yra Velykø gegutë - bûtent ji ðveicarams atneða marguèiø.
  
  Taip pat, Ðveicarijoje velykø proga populiaru iðpuoðti ðulinius ir fontanus: taip pagerbiamas gyvybës ir atsinaujinusio gyvenimo simbolis – vanduo.
  
  Jei gyvenate Ðveicarijoje ir jau perpratæ vietines tradicijas - papasakokite plaèiau.. kokios velykos Ðveicarijoje?

• Velykos Èekijoje

  Èekija - velykos Èekijoje yra vadinamos tradiciniu pavadinimu Velikonoce. Velykø tradicijos Èekijoje gausiausiai puoselëjamos kaimuose ir maþuose miestuose. Velykø Pirmadiená vaikinai simboliðkai èaiþo merginø kojas su ðakelëmis. Yra manoma, kad tokia tradicija turi suteikti sveikatos ir jaunystës. Kol mergina yra èaiþoma, vaikinai daþniausiai gieda ávairias giesmes, praðydami kiauðiniø. Apdovanodama vaikinà, mergina paduoda nudaþytà kiauðiná ar saldainá ir uþriða kaspinà ant ðakelës.
  
  Rankomis daþyti kiauðiniai (kraslice) Èekijoje yra pagrindinis Velykø simbolis. Daþniausiai kiauðinius daþo merginos Velykø Sekmadiená, kol vaikinai ruoðia ðakeles tradiciniam èaiþymui. Velykø metu taip pat yra rengiamas ir nacionalinis Velykø kiauðiniø konkursas Prahoje ir maþesni konkursai kituose Èekijos miestuose.

• Velykos Egipte

  Egipte pasninkas tæsiasi net 55 dienas, jo metu negalima valgyti mësos, þuvies, kiauðiniø bei pieno. Vienà savaitæ prieð Velykas laikomasi dar grieþtesnio pasninko – daþniausiai valgomos tik darþovës ir pupelës. Verbø sekmadiená baþnyèia puoðiama gëlëmis bei verbomis, vaikams duodamos puokðtës verbø, kurios ðventinamos ir namuose laikomos visus metus.
  
  Per Velykas lankomasi pas gimines ir draugus, valgomi velykiniai pietûs. Velykø pirmadienis, antroji velykø dienà – þmonës paprastai ilsisi parkuose, soduose, keièiasi marguèiais.
  
  Taip pat, ið senovës dar iðlikæs paprotys ðventiná rytà deginti iðkamðas arba senus drabuþius, tikima, kad taip atsikratoma visø praëjusios þiemos negandø.
  
  Egipte tradicinis velykinis patiekalas yra keptas kalakutas arba avienos kumpis.

• Velykos Etiopijoje

  Etiopijoje Velykø dienà ðvenèiama - Fasika.
  
  Taip pat, gyvas paprotys - simboliðkai paskersti viðtà.
  
  Tradicinis velykinio stalo akcentas - patiekalai ið ëriuko ar avies mësos.

• Velykos Gajanoje

  Gajanoje, Pietø Amerikos ðiaurinëje dalyje Velykø proga egzistuoja tradicija - leisti spalvotus aitvarus, kurie simbolizuoja Jëzaus prisikëlimà ir kilimà á dangø.

• Velykos Graikijoje

  Graikijos Korfu sala - nenustebkite, jei Velykø metu besilankant Graikijos Korfu saloje virð galvos praðvilps puodynë ar vaza. Velykø ðeðtadiená pro salos gyventojø langus ir balkonus pasipila moliniø indø kruða.
  
  „Baþnyèiø varpams paskelbus apie Kristaus prisikëlimà, þmonës ið balkonø meta vandens ar vyno sklidinus àsoèius – garsiausiai dûþta pilni indai. Tai savotiðkos varþybos – didþiausius indus iðmetæ þmonës sulaukia daugiausiai plojimø“, – pasakoja Sylvana Rapti (Socialistø ir demokratø aljansas, Graikija).
  
  Pasak europarlamentarës, moliniø indø mëtymas neða laimæ, o á uþantá ásidëta ðukë neð laimæ visus ateinanèius metus. Politikë átaria, kad ðis paprotys atkeliavæs ið Venecijos arba atëjæs ið pagoniðkø laikø. Venecijoje Naujøjø metø rytà iðmetus senus daiktus buvo tikima, kad ateinantys metai atneð naujø, geresniø daiktø. Puodyniø dauþymas pagoniðkais laikais simbolizavo pavasario atëjimà ir naujo derliaus laikymà naujuose induose.
  
  Graikai, taip pat kaip ir lietuviai, vienas kità sveikina susimuðdami marguèiais. Ðioje ðalyje Velykos – labai svarbi ðeimos ðventë. Graikijoje taip pat pasninkaujama. Penktadiená vyksta procesijos, o sekmadiená einama á iðpuoðtas baþnyèias bei ðvenèiama.
  
  Graikijoje kiauðiniai pagrinde daþomi raudonai ir simbolizuoja Jëzaus kraujà (mirtá) ir prisikëlimà.

• Velykos Gvatemaloje

  Gvatemaloje egzistuoja graþi velykinë tradicija - þolynø kilimø kûrimas - vietos bendruomenës kuria nuostabius ávairiø þolynø, samanø, pjuvenø kilimus, kurie bûna daugiau kaip kilometro ilgio.
  
  Ryðkiaspalviai kilimai pradedami ruoðti likus savaitei iki Velykø. Velykø rytà þmonës didelëmis procesijomis þengia per ðiuos kilimus á savo vietos baþnyèias.

• Velykos Ispanijoje

  Ispanija - velykø savaitë Ispanijoje þinoma kaip Semana Santa ir prasideda Palmiø Sekmadieniu, kai yra minimas Jëzaus áþengimas Jeruzalën, ir baigiasi Velykø Pirmadieniu. Didþiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Malaga ir Sevilija, Velykos minimos itin iðkilmingai. Senoviniø brolijø nariai rengia ávairias procesijas, susijusias su Velykomis ir jø tradicijomis. Vien Sevilijos mieste yra net 52 religinës brolijos, kuriø nariai dalyvauja procesijose. Ðios procesijos prasideda kiekvienà Velykø savaitës rytà, kai tik pasirodo pirmi saulës spinduliai.
  
  Palmiø Sekmadiená, dauguma baþnyèiø taip pat organizuoja procesijas, paminint Kristaus áþengimà á Jeruzalæ. Ðiose procesijose gali dalyvauti visi norintys, ne tik brolijø nariai. Vaikai su savimi daþnai turi nedidelius palmiø lapus, o suaugusieji – didþiulius palmës lapus ar alyvos ðakas, paðventintas baþnyèioje.
  
  Ispanø Velykø procesijos yra savotiðka religijos vieðinimo forma, besitæsianti nuo viduramþiø, o jos uþuomazgø reikëtø ieðkoti gal net Antikoje.

• Velykos Italijoje

  Italijoje per Velykas kepama paprasta saldi duona, taèiau jos kepalas ágauna zuikio, viðèiuko ar lëlës pavidalà. Ðioje duonoje ákepamas kiauðinis. Kepant duonà bûtinai turi dalyvauti visa ðeima. Iðkepta duona neðama paðventinti á baþnyèià, o ryte dovanojama draugams ir giminëms.
  
  Ðv. Velykø sekmadiená italai susirenka á Piazza del Duomo (liet. Katedros aikðtæ), kad galëtø dalyvauti nepaprastose apeigose, vadinamose „Scoppio del Carro“ (liet. Veþimo sprogimas). Veþimas plieniniu lynu sujungiamas su Katedroje esanèiu altoriumi. Lygiai vidurdiená, skambant “Alleluia“, Florencijos arkivyskupas uþdega balandþio formos deglà (it. colombina), kuris laidu nuskrieja iki veþimo, pripildyto gausybës fejerverkø.
  
  Tikima, kad jei colombina nenuskrieja iki veþimo arba neáþiebia fejerverkø, laukia blogi metai.
  
  Tradiciniai velykiniai patiekalai: fettuccine su ërienos padaþu, tradicinë lazanija, orkaitëje kepta ëriena ar oþkiena, artiðokai, colomba – velykinë duona (pyragas) balandþio (karvelio) formos, kuri simbolizuoja taikà.
  
  Velykø proga dovanojama ir ðokoladiniai kiauðiniai su siurprizais viduje.

• Velykos Lenkijoje

  Lenkijoje Velykos ðvenèiamos dvi dienas. Ðventës iðvakarëse ir rytà tikintieji susirenka á miðias. Po jø uþ ðventinio stalo sëdasi visa ðeima, vaiðës pradedamos malda.
  
  Velykø pusryèiams valgoma ðventinta pascha – velykinis varðkës slëgtainis, taip pat kiauðiniai, krienai, mësa, deðra ir, þinoma, „mozûrai“ – keturkampiai velykiniai pyragai.
  
  Antroji velykø diena Lenkojije, daþnai vadinamas Úmigus-dyngus (ðlapiasis pirmadienis) - egzistuoja paprotys laistyti vienas kità vandeniu, tikima, kad aplietas vandeniu þmogus bus sveikesnis, jam seksis visi darbai ir bus turtingas.
  
  Lenkai garsëja savo itin gausiu velykiniu stalu, tradiciðki velykiniai patiekalai Lenkijoje - ëriena, kiaulienos deðra su baltaisiais pipirais ir muskato rieðutas, bigos (raugintø kopûstø ir ávairios rûkytos mësos gabalëliø troðkinys), mazurkos (sausainiai su cukruotais vaisiais, putra (sriuba, kurios pagrindas ruginiø miltø raugas).
  
  Lenkijoje per Velykas moterys kepa tradicinius keksus ir pyragus ir ádomiausia, tai, kad maiðant teðlà, virtuvëje negali bûti vyrø, ypaè su þilais ûsais. Teigiama, kad tuo tikima ir iki ðiø dienø - tikima, kad tuomet neiðkyla teðla ir kepiniai gaunasi neskanûs.
  
  Lenkijoje pagrindinë Velykinë tradicija – tai marguèiø dalinimasis su kaimynais.

• Velykos Meksikoje

  Meksikoje per Velykas vyksta Semana Santa ir Pascha.
  
  • Semana Santa – tai savaitë nuo Verbø sekmadienio iki Didþiojo ðeðtadienio, primena apie paskutinæ Kristaus gyvenimo savaitæ.
  • Pascha – tai savaitë nuo Jëzaus prisikëlimo iki kito ðeðtadienio.
  
  Meksikieèiai labai religingi þmonës, todël, be baþnytiniø apeigø, visà savaitæ ðioje ðalyje rengiami paradai. Penktadienio paradas – pats liûdniausias, jis vyksta anksti ryte, muðant bûgnams bei skambant baþnyèiø varpams. Eisena lëtai juda tamsiomis gatvëmis. Neðamos Ðv. Mergelës Marijos bei Kristaus statulos. Daugybë þmoniø stebi paradà bei dainuoja liûdnas dainas. Kartais uþdegamos þvakës, kurios suteikia ðviesos tamsoje. Nors tàdien visi liûdi, po dviejø dienø, atëjus Velykoms, þmonës atsigauna ir dþiaugiasi Kristaus prisikëlimu.
  
  Iztapalapa miestelyje Meksikoje per Velykas vyksta renginys, kiekvienais metais sutraukiantis apie milijonà þmoniø, kurie atsitraukia nuo kasdienybës ir panyra á milþiniðkà spektaklá, atkartojantá Biblijoje apraðytus Velykø savaitës ávykius: vaidina Jëzø, apaðtalus, Mergelæ Marijà, kareivius ir paprastus liudininkus. Visa bendruomenë tampa aktoriais, o visas miestelis – scena. Vaidina visi gyventojai, taèiau pagrindiniams vaidmenims atrenkami fiziðkai panaðiausi á savo personaþus.
  
  Pirmà kartà Kristaus kanèios ir prisikëlimo vaidinimas Iztapalapoje suvaidintas 1833 metais, po þiemà praûþusios choleros epidemijos. Taip atsidëkoti Dievui nusprendë prieð ligà atsilaikæ þmonës.

• Velykos Norvegijoje

  Norvegijoje nuo Didþiojo ketvirtadienio iki Velykø pirmadienio ðalyje skelbiamos visuotinës atostogos, kuriø metu nemaþai gyventojø vaþiuoja á kalnus ar prie jûros.
  
  Norvegijoje nepaplitæs paprotys daþyti kiauðinius, norvegai per velykas sprendþia detektyvines másles, ávairius kryþiaþodþius - ir toks velykø praleidimo bûdas yra ðeimyninis. Didþioji dalis televizijø rodo daugybæ detektyviniø serialø, þurnaluose gausu istorijø, kuriø paslaptis siûloma iðsiaiðkinti patiems skaitytojams.
  
  Ádomiai.. argi ne taip :) tad, jei tik gyvenate Norvegijoje ir jau perpratæ vietines tradicijas - papasakokite plaèiau.. kokios velykos pas norvegus?

• Velykos Prancûzijoje

  Prancûzija - laikoma ðventu krikðèionybës lopðiu, tad èia Velykos ðvenèiamos itin iðkilmingai. Nuo Velykø iki Sekminiø visa Prancûzija tampa didþiuliu ðokoladiniø kiðkiø ir viðtø rojumi.
  
  Prancûzijoje Velykø simboliais laikomi ne tik kiðkis ar viðta, bet taip pat varpai ir þuvis, vadinama Poisson dAvril. Tad, kartu su ðokoladiniais kiauðiniais ir kiðkiais dovanojamos ir þuvys ir varpai.
  
  Kita svarbi Velykø tradicija Prancûzijoje – Skraidantys Varpai. Katalikai tiki, kad penktadiená prieð Velykas visi Velykø varpai skrenda á Vatikanà Romoje ir neðasi su savimi kanèià ir sielvartà tø, kurie apraudojo Jëzaus nukryþiavimà. Manoma, kad ðie varpai sugráþta á Prancûzijà Velykø sekmadienio rytà ir atsineða su savimi daugybæ ðokolado ir kiauðiniø.
  
  Pagrindinis velykø patiekalas Prancûzijoje – keptas viðèiukas, desertui patiekiami pyragaièiai su ðokoladiniu ádaru. Namai puoðiami raudonomis juostelëmis ir ávairiaspalvëmis girliandomis.
  
  Pietvakariø Prancûzijoje Velykø pirmadiená þmonës kepa gigantiðkà kiauðinienæ, kurios paprastai uþtenka tûkstanèiui þmoniø pamaitinti.

• Velykos Rusijoje

  Rusijoje Velykos vadinamos -Pascha - ir yra viena ið populiariausiø ðvenèiø, su savomis tradicijomis. Velykø data Rusijoje nustatoma pagal baþnytiná kalendoriø, ir daþniausiai nesutampa su katalikiðkojo pasaulio Velykø data. Ðiemet staèiatikiai Velykas ðvæs balandþio 8 dienà.
  
  Per Velykas Rusijoje taip pat gausiai yra marginami kiauðiniai. Taip pat, egzistuoja tradicija dovanoti marguèius vieni kitiems, kaip gimimo simbolá, kaip Kristaus prisikëlimo simbolá. Pasak legendos, kai Marija Magdalietë imperatoriui Tiberijui padovanojo kiauðiná, kaip Kristaus prisikëlimo simbolá. Tradicinë marguèiø spalva yra raudona - gyvenimo ir pergalës spalva.
  
  Tradiciniai velykiniai patiekalai Rusijoje:
  
  • Kuliè - velykinë duona arba pyragas, gaminamas ið mielinës teðlos ávairiø dydþiø, taèiau visuomet aukðtas ir apvalios formos bei virðus padengiamas glaistu ar cukraus pudra.
  
  • Pascha - tradicinis rusø varðkës desertas, tiksliau supresuota varðkë su grietinële arba grietine ir sviestu, pagardinta razinomis arba cukatomis, rieðutais. Tradiciðkai nupjautinës piramidës formos, kuri simbolizuoja Dievo karstà, ant ðonø daromas kryþius ir raidës XB, kurios reiðkia - Kristus prisikëlë.

• Velykos Vengrijoje

  Vengrijoje tradiciðkai velykø iðvakarëse tikintieji daþo marguèius visomis vaivorykðtës spalvomis, vyrauja ryðkios spalvos. Taip pat, egzistuoja tradicija vëlai vakare á lovà miegantiems vaikams padëti maþas dovanëles.
  
  Vengrijoje priimta dovanoti daþytus ar ðokoladinius kiauðinius, angelø figûrëles bei ðventøjø skulptûrëles. Marguèio dovanojimas Vengrijoje laikomas sëkmæ neðanèiu ritualu.
  
  Antràjà velykø dienà, senovëje egzistavo tradicija laistyti vandeniu, kuris ðiais laikas yra keièiamas tiesiog kvepalais. Pagal tradicijà, tam kuris tave apðlaksto kvepalais bûtina padovanoti arba buèiná arba margutá.
  
  Vengrø Velykos neásivaizduojamos be kumpio – kepto, virto ar rûkyto. Net velykiniai kiauðiniai verdami kumpio nuovire ar sultinyje. Bûtinas priedas prie kumpio yra krienai taip pat, tiesiog bûtina ant stalo kvietiniø miltø, pynës formos, duona.

• Velykos Vokietijoje

  Vokietijoje Velykos visada bûna margos ir labai ádomios, su gausiomis bei iðkilmingomis procesijomis.
  
  Vokietijoje gyvuoja paprotys, kad penktadiená ir ðeðtadiená prieð Velykas negalima dirbti. Ðeðtadiená vokieèiai skiria velykiniam lauþui (velyknakèio tradicija), kuris savo simbolika ðiek tiek primena lietuviðkas Uþgavënes ir Morës deginimà, nors vokieèiai jame nieko nedegina, taèiau tai — þiemos pabaigos, ðilto metø sezono pasveikinimo ir visø blogø jausmø supleðkëjimo simbolis.
  
  Taip pat, graþi ir palèiai paplitusi tradicija Vokietijoje tai - Velykø medis (Osterbaum) - nuo senø laikø buvo ir yra puoðiami krûmai, medþiai kieme ar namuose parsineðtos ðakelës iðmargintais iðpûstais kiauðiniiais arba margintais mediniais kiauðiniais.
  
  Vokietijos regione Frankonijoje dar yra itin populiarûs Velykiniai fontanai, vadinami „Osterbrunnen“. Fontano papuoðimas miestelio centre simbolizuoja pagarbà vandeniui ir yra manoma, kad ðventas vanduo Velykø dienà turi ypatingø galiø. Fontanai bûna papuoðti mediniais dekoruotais kiauðiniais, spalvotomis girliandomis, dekoratyviniais triuðiais bei gaidþiais.
  
  Velykø rytà vokieèiø ðeimos susirenka prie pusryèiø stalo, vaikai po visus namus ieðko tëvø iðslapstytø krepðeliø su saldumynais ir nedidelëmis dovanëlëmis. Tai esà Velykø zuikuèio dovanëlës.
  
  Didájá Penktadiená (Karfreitag) vokieèiai daþniausiai pagerbia vakarienës metu ðeimos rate valgydami þuvies patiekalus (daþniausiai karpá, laðiðà ar jûros gërybes).
  
  Ðeðtadiená visi daþniausiai keliauja á turgø pirkti kiauðiniø ir visokiausiø dekoracijø Velykiniui stalui papuoðti.
  
  Tradiciniai velykiniai patiekalai Vokietijoje:
  
  • velykinis lizdas — kepinys ið mielinës teðlos su duobutëmis marguèiams sudëti.
  • netikras zuikis - maltos mësos kepsnys.
  • velykinis skanëstas - saldus ëriuko formos tortas.
  • marcipaniniais saldainiai.