» Faktai apie sniegà

 TOP meniu » Pradþia » Ádomybës » Faktai » Kategorijos » Temos » Nauji » Liaudiðkas folkloras » Palik PËDSAKÀ

 Dabar skaitote » Gamtos reiðkiniai »» Faktus apie sniegà• 12 proc. þemës pavirðiaus bûna nuolat padengta sniegu ar ledu.

• 1900 metø pradþioje slidininkai sukûrë savo terminologijà, kuria apibûdina ávairius sniego tipus. Slidininkø þargone galima aptikti tokius iðsireiðkimus, kaip „pow pow“, „bulviø koðë“, „ðampaninis sniegas (milteliai)“, „þiedinis kopûstas“, „lipnus sniegas“, „dulkës ant plutos“ ir kt.

• 80 proc. pasaulio vandens yra sukaupta ledynuose ir sniege.

• Ðiaip sniegà mes matome baltà arba mëlynas, taèiau jo spalvø diapazonas kinta nuo geltonos ir oranþinës iki þalios ir netgi purpurinës. Nors ið tikrøjø sniegas yra bespalvis.

• Ðlapdriba yra apibûdinama kaip sniegas kartu su lietumi, kuomet oro temperatûra yra silpnai neigiama ar vos teigiama.

• Ðvieþias sniegas absorbuoja garsà, þemo daþnio gamtinius garsus, kadangi oro tarpai tarp sniego daleliø susilpnina vibracijà. Akustinë kokybë yra sumaþinama vos tik ant ðvieþios sniego dangos ima lyti ar iðkrinta ðlapdriba.

• Esant þemai temperatûrai vaikðtant ðvieþiu sniegu yra girdimas cypiantis garsas.

• Gausiausias sniego iðkritimas uþfiksuotas 1965 metais, Londone, kai snigo 5 savaites kiekvienà dienà, sniego valymo darbai po jo vyko iki pat balandþio.

• Iðkritæs ant þemës sniegas gali bûti apibûdinamas kaip birus, purus, granulinis ir kaip ledas. Ledas susiformuoja kuomet sniegas susicementuoja po keliø tirpimo ir pakartotinio uþðalimo faziø.

• Jei sniego danga neiðtirpsta eilæ metø, tuomet ið didþiulës sniego masës, veikiant iðorinëms jëgoms formuojasi ledo masë, vadinama ledynu.