» Velykų tradicijos Lietuvos regionuose

 Jūs esate » Pradžia » Šventėms »» Velykos

Margučių dažymas bei ridenimas - visoje Lietuvoje paplitusi tradicija. Habilituotas daktaras etnografas Juozas Kudirka pasakoja, kad akmens ir molio kiaušinių Lietuvoje aptikta dar XIII amžiuje, o remiantis rašytiniais šaltiniais, teigiama, kad margučių dažymo paprotys XVI amžiuje jau turėjo būti paplitęs visoje šalyje.

Kiaušinis - vaisingumo, gyvybės, kosmoso simbolis. Taip pat ir jo marginimo raštuose dažniausiai vyrauja saulė - šviesos, derliaus, gyvybės šaltinis. Populiarus ir „gyvatuko“ raštas. Manyta, kad gyvatės - požemio gyventojos, globojančios derlių. Tikėta, kad jų pavidalu iš požemio išlįsdavo ir protėvių vėlės. Pavasarį gyvatės turėjo prikelti augmeniją, žydėjimą, vaisingumą.

Specialią reikšmę turėjusi ir kiaušinio spalva.

• Raudona spalva simbolizavo gyvybę,
• Juoda - žemę,
• Mėlyna - dangų,
• Žalia - bundančią augmeniją,
• Geltona - pribrendusius javus.

Taigi margučių prisimarginti - šventas kiekvienos šeimynos ritualas, lemiantis laimingus ir vaisingus metus. Neveltui visoje Lietuvoje buvo paplitęs kiaušiniavimas - paprotys antrąją Velykų dieną lankyti kaimynus ir keistis margučiais.

Velykų tradicijos yra panašios visoje Lietuvoje - žmonės stengiasi išsijudinti: rideno kiaušinius, supasi sūpynėmis, žaidžia judrius žaidimus. Po ilgo pasninko, susikaupimo bei ramybės periodo, sugrįžta linksmybės, dainos, šokiai.


Tačiau, kiekvienas Lietuvos regionas turi ir savas savitas tradicijas:

• Žemaitijoje

... dažniausiai kiaušiniaudavo vaikai. Nuėję pas giminaitį ar kaimyną, įkišdavo pirštuką ar kelis į burną, taip parodydami, kiek margučių norėtų gauti dovanų. Žemaičių kraštuose kartais po namus keliaudavo ir persirengėliai su dainom - vadinamieji velykžydžiai. Taip pat šiuose kraštuose persirengėliai dalyvavo net bažnytinėse apeigose: kai kuriose parapijose gyvais vaidinimais būdavo atkuriamas Jėzaus prisikėlimas.


• Dzūkijoje

... lalavimas išskirtinė dainingiausio regiono tradicija. Dar ir dabar čia po kaimus vaikšto lalauninkai. Lalauninkų būrį dažniausiai sudarė tik nevedę vyrai. Susitarę jaunuoliai lalauti pradėdavo dar pirmosios Velykų dienos vakare. Atvykę prie trobos, lalauninkai specialiomis dainomis sveikindavo gaspadorių, girdavo šeimininkę, o jaunas, netekėjusias merginas pamalonindavo dar kitokiomis dainelėmis - lalinkomis. Jų tekste skambėdavo palinkėjimai greičiau ištekėti. Už dainas merginos turėdavo svečiams duoti riešutų.

Apskritai lalauninkus privalu gerai sutikti - pakviesti vidun, pavaišinti, mat jų apsilankymas buvo gerą lemiantis ženklas. Jei kuriais metais lalauninkai neaplankydavo sodybos, tai buvo nepagarba. Savo ruožtu po kaimus einantys jaunuoliai šykštesnei šeimininkei ir kokių pokštų pridarydavo ar „kad vištos ištintų“ palinkėdavo.


• Aukštaitijoje

... aukštaičiai tikėjo Velykų bobute bei puošdavo Velykų medelį. Skirtinguose rajonuose Velykė skirtingai įsivaizduojama. Daug kur ji nupasakojama kaip miela moteriškė, kuri dailiame vežimėlyje veža vaikams margučių. Vežimaitį dažniausiai traukia kiškučiai, o rankose - saulės spindulių botagėlis. Kai kur Velykė pati važiuoja aukso karieta, kitur - tiesiog pintinėle nešina pėsčiom po kaimus vaikšto.


• Suvalkijoje

... suvalkiečių Velykė - baisi, panaši į raganą. Velykų bobutė važinėja tik nakčia, pasikinkiusi vaško kumelaitę kanapine uodegaite, snarglių vadelėmis. Dieną ji negalėjusi pasirodyti, kad kumelaitė neištirptų. Tiek suvalkiečių, tiek ir aukštaičių vaikai niekada nematydavo, kaip ir kada dovanėles Velykė padeda.

Aukštaitijoje per Velykas buvo puošiama Velykų eglutė. Prie vienos tiesios medžio šakos buvo rišamos eglės šakelės, taip dirbtinai sukuriant eglės formos medelį. Šiame medelyje būdavo padaromi lizdeliai, į kuriuos įstatomi kiaušiniai. Paprastai buvo įstatomi 9 ar 12 kiaušinių, mat šie skaičiai laikyti magiškais, nešančiais laimę. Toks medelis dar buvo puošiamas išsprogusiais žilvičio kačiukais, popierinėmis gėlėmis, paukštelių formos sausainiais. Tikėta, kad kiaušiniai nuo šio medelio neša laimę ir sėkmę.

Dabar Lietuvoje!

2019-04-25 15:48:31
• Pasaulinė pingvinų diena
• Pasaulinė maliarijos diena
• Daržų diena, šv. Morkus


• 2019 Balandžio 25 d. Ketvirtadienis.

• Rudosios Žemės KIAULĖS (Šerno) metai (iki 2020-01-24)

• Pasveikink varduvininkus: Morkus, Tolmantas, Tolmantė, Tolys, Žadgaila, Žadgailas, Žadgailė, Žadmantas, Žadmantė, Žadmina, Žadminas, Žadminė, Žavinta,

• Šios dienos istorijos faktai

• Šiandien pasiklausome: Lapalux - Without You (TWOS Remix)

Kalendoriai atsispausdinimui 2019-iesiems metams..... 2019-iesiems, rudosios žemės kiaulės (šerno) metams, ir šiemet paruošėme kelis kalendoriaus variantus - tiesiog nusikopijuojate, atsispausdinate ir žingsniuojate per kiaulės metus :))...

2019 m. nedarbo dienos..... tad, kiek laisvų dienų turėsime 2019-aisiais metais? Pasirodo, kad 2019-aisiais turėsime 4 „ilguosius savaitgalius“ ir 1 SUPER trumpą... ...

Atvirutė - gėlytė..... siūlome pasigaminti atvirutę - gėlytę savo rankomis. Mes darėme naujųjų metų progai, bet belankstant sumąstėme, kad ši atvirutė simbolizuoja gyvybę ir tiktų bet kokiai progai ir gimtadieniui ir ma...

Siūlome paskaityti

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų, klaidų, ar norėtute pasidalinti mintimis apie šventes - brūkštelkit mums :))

Faktai apie gyvūnus..... tikri, neišgalvoti, nuogi... faktai ir tik faktai apie įvairius gyvūnus
Kiaušinių dažymas natūraliais dažais..... Manyčiau visiems norisi kad.. būtų kuo natūraliau ir sveikiau, tad.. šių metų velykiniai kiaušinių marginimo atradimai.. natūraliais dažais..
1983-ųjų metų poezija..... tai 1983-aisiais metais sukurti eilėraščiai, esantys mūsų archyve.. siūlom paskaityti ir pajusti tų metų kūrybos dvasią :)