» Faktai apie sniegą
TOP meniu »
Pradžia »
Įdomybės »
Faktai »
Kategorijos »
Temos »
Nauji »
Liaudiškas folkloras » Palik PĖDSAKĄ

Dabar skaitote »
Gamtos reiškiniai »»
Faktus apie sniegą 12 proc. žemės paviršiaus būna nuolat padengta sniegu ar ledu.
1900 metų pradžioje slidininkai sukūrė savo terminologiją, kuria apibūdina įvairius sniego tipus. Slidininkų žargone galima aptikti tokius išsireiškimus, kaip pow pow, bulvių košė, šampaninis sniegas (milteliai), žiedinis kopūstas, lipnus sniegas, dulkės ant plutos ir kt.
80 proc. pasaulio vandens yra sukaupta ledynuose ir sniege.
Šiaip sniegą mes matome baltą arba mėlynas, tačiau jo spalvų diapazonas kinta nuo geltonos ir oranžinės iki žalios ir netgi purpurinės. Nors iš tikrųjų sniegas yra bespalvis.
Šlapdriba yra apibūdinama kaip sniegas kartu su lietumi, kuomet oro temperatūra yra silpnai neigiama ar vos teigiama.
Šviežias sniegas absorbuoja garsą, žemo dažnio gamtinius garsus, kadangi oro tarpai tarp sniego dalelių susilpnina vibraciją. Akustinė kokybė yra sumažinama vos tik ant šviežios sniego dangos ima lyti ar iškrinta šlapdriba.
Esant žemai temperatūrai vaikštant šviežiu sniegu yra girdimas cypiantis garsas.
Gausiausias sniego iškritimas užfiksuotas 1965 metais, Londone, kai snigo 5 savaites kiekvieną dieną, sniego valymo darbai po jo vyko iki pat balandžio.
Iškritęs ant žemės sniegas gali būti apibūdinamas kaip birus, purus, granulinis ir kaip ledas. Ledas susiformuoja kuomet sniegas susicementuoja po kelių tirpimo ir pakartotinio užšalimo fazių.
Jei sniego danga neištirpsta eilę metų, tuomet iš didžiulės sniego masės, veikiant išorinėms jėgoms formuojasi ledo masė, vadinama ledynu.