Iliustracija sukurta su CanvaKrūtų pakitimai ne visada sukelia skausmą ar kitus pastebimus simptomus. Net ankstyvos stadijos krūties vėžys gali vystytis be jokių juntamų požymių.
Todėl svarbu profilaktiškai tikrintis krūtis, nelaukiant pirmųjų simptomų. Tyrimų poreikis ir dažnumas priklauso nuo moters amžiaus, krūties vėžio atvejų šeimoje ir anksčiau nustatytų krūtų pakitimų.
„Ortopedijos centro“ gydytoja mamologė-onkologė Julija Vitko paaiškina, kada ir kokius tyrimus rekomenduojama atlikti, kokius krūtų pakitimus galima nustatyti ir kada reikalinga
mamologo konsultacija.
Kada ir kaip dažnai reikia tikrintis krūtis?
Profilaktiniai krūtų tyrimai rekomenduojami moterims nuo 20 metų kartą per metus, net jeigu nėra jokių nusiskundimų.
Tyrimo metodas parenkamas pagal moters amžių, krūtų audinio ypatybes, ankstesnių tyrimų rezultatus ir individualius rizikos veiksnius.
Lietuvoje taip pat vykdoma valstybės finansuojama krūties vėžio prevencinė programa, skirta 45–74 metų (imtinai) moterims, apdraustoms privalomuoju sveikatos draudimu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekama mamografija.
Norint atlikti mamografiją pagal prevencinę programą, reikalingas šeimos gydytojo siuntimas. Tyrimas atliekamas gydymo įstaigoje, turinčioje sutartį su ligonių kasa.
Kokius krūtų pakitimus galima nustatyti tyrimais?
Profilaktiniai krūtų tyrimai leidžia nustatyti pakitimus, kurie nėra apčiuopiami ir nesukelia jokių simptomų.
Krūtų būklei įvertinti naudojama mamografija ir echoskopija.
Mamografija – tai krūtų rentgeno tyrimas, leidžiantis pastebėti smulkius audinių pakitimus, įskaitant mikrokalcifikacijas.
Krūtų echoskopija – ultragarsinis tyrimas, leidžiantis įvertinti krūties audinių struktūrą, nustatyti darinius ir atskirti skysčio pripildytas cistas nuo kietųjų darinių.
Šių tyrimų metu gali būti nustatomi šie pakitimai:
•
Krūtų cistos – skysčio pripildyti dariniai. Paprastosios cistos yra gerybinės ir dažniausiai nereikalauja gydymo.
•
Fibroadenomos – gerybiniai krūties dariniai, sudaryti iš liaukinio ir jungiamojo audinio. Jie dažniau nustatomi jaunesnėms moterims.
•
Mikrokalcifikacijos – smulkios kalcio sankaupos krūties audinyje, matomos mamografijos metu. Dauguma jų yra gerybinės, tačiau tam tikra forma ir išsidėstymas gali rodyti ankstyvus piktybinius pakitimus.
Nustačius darinį, gydytojas įvertina jo dydį, formą, ribas ir kitus požymius.
Pagal tyrimų rezultatus sprendžiama, ar pakanka stebėjimo, ar reikalingas papildomas ištyrimas.
Jeigu nustatomas įtartinas pakitimas, gali būti atliekama biopsija – procedūra, kurios metu paimamas krūties audinio mėginys.
Laboratorijoje ištirtas mėginys leidžia nustatyti, ar pakitimas yra gerybinis, ar piktybinis.
Kada reikia nedelsiant kreiptis į mamologą?
Kai kurie krūtų pakitimai gali būti rimtų ligų požymiai.
Į mamologą reikėtų kreiptis pastebėjus bent vieną iš šių simptomų:
•
Guzelis krūtyje ar pažastyje – gali būti susijęs su gerybiniais krūties dariniais, piktybiniais navikais arba padidėjusiais pažasties limfmazgiais. Ypač svarbu ištirti naujai atsiradusį, kietą ar nejudrų darinį.
•
Krūties formos ar dydžio pasikeitimas – staiga atsiradusi asimetrija, vienos krūties patinimas ar deformacija gali rodyti uždegiminius procesus, audinių paburkimą arba augantį naviką.
•
Krūties odos pakitimai – odos įdubimai ar raukšlėjimasis gali atsirasti dėl po oda esančių audinių pakitimų. „Apelsino žievelės“ išvaizda, paraudimas ir sustorėjimas gali būti susiję su sutrikusiu limfos tekėjimu, uždegimu ar uždegiminiu krūties vėžiu.
•
Spenelio įtraukimas ar išskyros – naujai atsiradęs spenelio įtraukimas gali rodyti pieno latakų ar aplinkinių audinių pakitimus. Savaiminės, ypač kraujingos išskyros iš vieno spenelio gali būti susijusios su intraduktaline papiloma arba piktybiniais pakitimais.
•
Nuolatinis krūties skausmas – vienoje vietoje išliekantis, su menstruacijų ciklu nesusijęs skausmas gali atsirasti dėl cistų, uždegimo ar krūties audinių pakitimų. Vien skausmas retai būna krūties vėžio požymis, tačiau jo priežastį svarbu nustatyti.
Šie požymiai nebūtinai reiškia onkologinę ligą. Tikslią jų priežastį galima nustatyti atlikus gydytojo apžiūrą ir reikalingus tyrimus.
Kaip vyksta mamologo konsultacija?
Mamologo konsultacija prasideda nuo pacientės sveikatos istorijos įvertinimo.
Gydytojas aptaria esamus nusiskundimus, anksčiau nustatytus krūtų pakitimus, krūties ar kiaušidžių vėžio atvejus šeimoje ir vartojamus hormoninius vaistus.
Toliau atliekama krūtų ir pažastų apžiūra bei apčiuopa. Vertinama krūtų forma, odos ir spenelių būklė, apčiuopiami dariniai bei pažastų limfmazgiai.
Atsižvelgdamas į apžiūros rezultatus ir pacientės sveikatos istoriją, gydytojas sprendžia, ar reikalingi papildomi tyrimai.
Nustačius įtartinų pakitimų, organizuojamas išsamesnis ištyrimas. Jei pakitimų nenustatoma, pateikiamos rekomendacijos dėl tolesnės profilaktinės patikros.
Specialaus pasiruošimo konsultacijai nereikia.
Jeigu anksčiau buvo atlikta mamografija, echoskopija ar biopsija, rekomenduojama atsinešti tyrimų atsakymus.
Ankstesnių ir dabartinių tyrimų palyginimas padeda nustatyti, ar krūtų pakitimai laikui bėgant keičiasi.