Velykų tradicijos Lietuvos regionuose

Šventėms » Belaukiant švenčių » Kūčios » Kalėdos » Valentinas » Užgavėnės » Velykos » Helovinas » Vestuvės » Kalendorius

Margučių dažymas bei ridenimas - visoje Lietuvoje paplitusi tradicija. Habilituotas daktaras etnografas Juozas Kudirka pasakoja, kad akmens ir molio kiaušinių Lietuvoje aptikta dar XIII amžiuje, o remiantis rašytiniais šaltiniais, teigiama, kad margučių dažymo paprotys XVI amžiuje jau turėjo būti paplitęs visoje šalyje.

Kiaušinis - vaisingumo, gyvybės, kosmoso simbolis. Taip pat ir jo marginimo raštuose dažniausiai vyrauja saulė - šviesos, derliaus, gyvybės šaltinis. Populiarus ir „gyvatuko“ raštas. Manyta, kad gyvatės - požemio gyventojos, globojančios derlių. Tikėta, kad jų pavidalu iš požemio išlįsdavo ir protėvių vėlės. Pavasarį gyvatės turėjo prikelti augmeniją, žydėjimą, vaisingumą.

Specialią reikšmę turėjusi ir kiaušinio spalva.

• Raudona spalva simbolizavo gyvybę,

• Juoda - žemę,

• Mėlyna - dangų,

• Žalia - bundančią augmeniją,

• Geltona - pribrendusius javus.

Taigi margučių prisimarginti - šventas kiekvienos šeimynos ritualas, lemiantis laimingus ir vaisingus metus. Neveltui visoje Lietuvoje buvo paplitęs kiaušiniavimas - paprotys antrąją Velykų dieną lankyti kaimynus ir keistis margučiais.

Velykų tradicijos yra panašios visoje Lietuvoje - žmonės stengiasi išsijudinti: rideno kiaušinius, supasi sūpynėmis, žaidžia judrius žaidimus. Po ilgo pasninko, susikaupimo bei ramybės periodo, sugrįžta linksmybės, dainos, šokiai.

Tačiau, kiekvienas Lietuvos regionas turi ir savas savitas tradicijas:

• Žemaitijoje

... dažniausiai kiaušiniaudavo vaikai. Nuėję pas giminaitį ar kaimyną, įkišdavo pirštuką ar kelis į burną, taip parodydami, kiek margučių norėtų gauti dovanų. Žemaičių kraštuose kartais po namus keliaudavo ir persirengėliai su dainom - vadinamieji velykžydžiai. Taip pat šiuose kraštuose persirengėliai dalyvavo net bažnytinėse apeigose: kai kuriose parapijose gyvais vaidinimais būdavo atkuriamas Jėzaus prisikėlimas.

• Dzūkijoje

... lalavimas išskirtinė dainingiausio regiono tradicija. Dar ir dabar čia po kaimus vaikšto lalauninkai. Lalauninkų būrį dažniausiai sudarė tik nevedę vyrai. Susitarę jaunuoliai lalauti pradėdavo dar pirmosios Velykų dienos vakare. Atvykę prie trobos, lalauninkai specialiomis dainomis sveikindavo gaspadorių, girdavo šeimininkę, o jaunas, netekėjusias merginas pamalonindavo dar kitokiomis dainelėmis - lalinkomis. Jų tekste skambėdavo palinkėjimai greičiau ištekėti. Už dainas merginos turėdavo svečiams duoti riešutų.

Apskritai lalauninkus privalu gerai sutikti - pakviesti vidun, pavaišinti, mat jų apsilankymas buvo gerą lemiantis ženklas. Jei kuriais metais lalauninkai neaplankydavo sodybos, tai buvo nepagarba. Savo ruožtu po kaimus einantys jaunuoliai šykštesnei šeimininkei ir kokių pokštų pridarydavo ar „kad vištos ištintų“ palinkėdavo.

• Aukštaitijoje

... aukštaičiai tikėjo Velykų bobute bei puošdavo Velykų medelį. Skirtinguose rajonuose Velykė skirtingai įsivaizduojama. Daug kur ji nupasakojama kaip miela moteriškė, kuri dailiame vežimėlyje veža vaikams margučių. Vežimaitį dažniausiai traukia kiškučiai, o rankose - saulės spindulių botagėlis. Kai kur Velykė pati važiuoja aukso karieta, kitur - tiesiog pintinėle nešina pėsčiom po kaimus vaikšto.

• Suvalkijoje

... suvalkiečių Velykė - baisi, panaši į raganą. Velykų bobutė važinėja tik nakčia, pasikinkiusi vaško kumelaitę kanapine uodegaite, snarglių vadelėmis. Dieną ji negalėjusi pasirodyti, kad kumelaitė neištirptų. Tiek suvalkiečių, tiek ir aukštaičių vaikai niekada nematydavo, kaip ir kada dovanėles Velykė padeda.

Aukštaitijoje per Velykas buvo puošiama Velykų eglutė. Prie vienos tiesios medžio šakos buvo rišamos eglės šakelės, taip dirbtinai sukuriant eglės formos medelį. Šiame medelyje būdavo padaromi lizdeliai, į kuriuos įstatomi kiaušiniai. Paprastai buvo įstatomi 9 ar 12 kiaušinių, mat šie skaičiai laikyti magiškais, nešančiais laimę. Toks medelis dar buvo puošiamas išsprogusiais žilvičio kačiukais, popierinėmis gėlėmis, paukštelių formos sausainiais. Tikėta, kad kiaušiniai nuo šio medelio neša laimę ir sėkmę.

[0]

[0]

Jūsų nuomonė padeda mums tobulėti

Įrašoma tik pirmą Jūsų nuomonė.
Jei turite ką plačiau parašyti.. administratoriaus el.paštas llaimaa[et.]gmail.com

Siūlome pasidairyti..

Istorija "Paskutinė kojinė"

Istorija Iliustracija: sugeneruota DI... Ausma augo namuose, kur tėvų meilė buvo dalijama trims vaikams, tačiau mergaitei atrodė, kad visas pasaulio dėmesys privalo priklausyti tik jai vienai. Dar ankstyvoje vaikystėje ji perprato, kad a..

• Sielai » SKAITINIAI

Istorija "Šviesa po obelimis"

Istorija Iliustracija: sugeneruota DI... Marija sėdėjo panamėje ant vyro rankomis sumeistrauto suolelio. Jos žvilgsnis klaidžiojo po sodą, kuris šiemet pratrūko vešliu žydėjimu, žadėdamas gausų derlių. Moteris akimis glostė jaunų medelių..

• Sielai » SKAITINIAI

E-atvirukai Kovo 11-osios proga

E-atvirukai Kovo 11-osios proga ... gražūs e-atvirukai Kovo 11-osios proga - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, pasveikink ir primink savo draugams istorines datas :)..

• Draugams » E-ATVIRUKAI

Virgilijus Alekna

Virgilijus Alekna ... V. Aleknos asmeninis rekordas – 73,88 m. 2008 m. gegužės 20 d. Čekijoje vykusiose žymaus čekų disko metiko Ludviko Daneko memorialo varžybose..

• Įdomybės » BIOGRAFIJOS

Faktai apie skaičių 777

Faktai apie skaičių 777 Iliustracija: sugeneruota DI... 777 yra vienas iš įdomiausių „mistinių“ skaičių, tik jis turi visai kitą aurą nei 13 ar 9. Jeigu 13 dažnai siejamas su prietarais, tai 777 laikomas ypatingai laimingu, dangišku ir net „palaimintu“..